Specialiai Denisui Nikitenkai (II)

Jun 01, 2022 22:17

Denisai, bandom kartu skaityti tavo straipsnį „Raudonųjų savižudžių pėdsakais“. Ilgokas tas straipsnis, todėl kiekvieno sakinio nerakinėsiu, pakomentuosiu tik linksmesnes vietas.

Šių eilučių autorius savarankiškai panagrinėjo 1945 m. sausio 28-30 d. įvykių aprašymus Raudonosios armijos vadų pasirašytuose dokumentuose (šaltinis - Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų centrinis archyvas, rus. ЦАМО).

Šaunu, kad nagrinėji tuos dokumentus. Tik ar ir tau, kaip ir profesoriui V.Safronovui, „ne lygis“ prisipažinti, kad tuos dokumentus ėmei iš rusiško portalo „Pamyat - naroda“?

Labai išsamiai visa įvykių (pagal rusų versiją) eiga išdėstyta 1945 m. sausio 31 d. 32-osios šaulių divizijos (ŠD) vado, plk. I. Kursanovo ir operatyvinio skyriaus viršininko, mjr. Nagorianskio pasirašytame kovinių veiksmų žurnale.

Denisai, tu tikrai žiūrėjai tą lapą, kur yra parašai? Ar tikrai tame lape pulkininkas I.Kursanovas nurodytas kaip divizijos vadas??? Aš matau, kad tas pulkininkas buvo štabo viršininkas.



Denisai, ar tikrai yra toks „1945 metų sausio 31 d. 32-osios šaulių divizijos kovinių veiksmų žurnalas“? Gal vis tik žurnalas buvo 1945 m.sausio mėnesio?



O gal tu turi mintyje to žurnalo sausio 31 dienos įrašą? Bet ir tokio įrašo nėra, yra sausio 25 - 31 dienų įrašas.



Tai vis tik tas dokumentas vadinasi Kovinių veiksmų žurnalas, kaip tu rašai, ar Karinių veiksmų žurnalas, kaip sakė profesorius V.Safronovas? Kuriuo iš jūsų tikėti?

„Бабы новых нарожают“ (liet. Bobos prigimdys naujų). Tai garsioji Raudonosios armijos maršalo Georgijaus Žukovo frazė, demonstruojanti vyravusį karinių vadų požiūrį į pavaldinių gyvybės kainą.

Ir ta frazė tikrai tikrai priklauso G.Žukovui? Manyčiau, kad tu kaip papūga kartoji populiarų feiką. Jei būtum pasidomėjęs tos frazės istorija, sužinotum, kad ji jau buvo ir per Pirmą pasaulinį karą, ir per Rusų - Japonų karą, ir net dar senesni jos pėdsakai yra pas ... prancūzus. Yra kur tobulėti, yra...

XXVIII armijos korpuso vadavietės informacija

O šią frazę nukopijavai nuo V.Safronovo, tik savo komentare aš jos berods nepaminėjau. O nukopijai be reikalo. Rimtas tyrinėtojas rašytų ne korpuso vadavietės informacija, o korpuso štabo informacija. Skirtumas nedidelis, bet yra priimti terminai, kurių reiktų laikytis.

Iš karto po įvykių rašytoje raudonarmiečių ataskaitoje 113-asis ŠP savo nuostolius, patirtus tą sausio 29-ąją, įvertino taip: žuvo 64, sužeisti 45 kariai.

Ar tikrai toje ataskaitoje taip parašyta: žuvo 64, sužeisti 45? Dar kartą skaitome kartu tą ataskaitą.



Bendri nuostoliai 1945.01.29 buvo: užmušti 49, sužeisti 50 žmonių, jų tarpe pulko vadas majoras Ivanovas.
Karininkų nuostoliai užmuštais ir sužeistas sudarė 15 žmonių.

49 + 15 lygu 64. Matematiškai taip. Bet  49 tai žuvę, o 15 - tai žuvę ir sužeisti karininkai. Sudėję 49 žuvusius su 15 žuvusių ir sužeistų niekaip negauname 64 žuvusių. Juo labiau, kaip paaiškėjo iš dokumentų, tie žuvę karininkai patenka į skaičių 49.

V. Safronovo svarstymu, saugu būtų teigti, jog forsuojant Kuršmares ir pačioje nerijoje iš viso galėjo žūti apie 100 raudonarmiečių.

O kodėl tik 100. Rašom 200, kam gailėti tų basurmanų?

Raudonosios armijos strategai, planuodami patekimą į Kuršių neriją forsuojant ledu pasidengusias Kuršmares ties Stariškės kaimu, galėjo remtis tų pačių vokiečių 1939 m. labai detaliu topografiniu žemėlapiu.

Galėjo remtis, o galėjo ir nesiremti....
Denisai, eilinį kartą klausiu - ar tu tikrai internete „vartei“ tą 32 šd 1945 m. sausio mėnesio Kovinių veiksmų žurnalą? Juk ten viename iš puslapių yra naudoto žemėlapio metrika. Jei matei, bet sudėtinga buvo iššifruoti - sakyk, pagelbėsiu.



Net neabejojama, kad dalis sovietų karių nugrimzdo po ledu ir galimai buvo pažymėti oficialiose ataskaitose kaip „dingę be žinios“, todėl nepateko į žuvusiųjų sąrašus.

O štai šis sakinys vainikuoja tavo nekompetenciją. Oficialios ataskaitos, žuvusiųjų sąrašai... Briedas kažkoks. Plaukioji kaip koks silpnas devintokas.
Aiškinu ant pirštų. Nebuvo tokio dokumento „žuvusiųjų sąrašai“, buvo „Asmeninės sudėties negrįžtamųjų nuostolių vardinis sąrašas“. Reikia aiškinti kas yra „negrįžtamieji nuostoliai“? Tai žuvę, mirę nuo žaizdų medsanbate ar  ligoninėse, paskendę, žuvę ne per kovinius veiksmus (pvz. paskendę, žuvę autoavarijose ir pan., patekę į nelaisvę, dingę be žinios ir t.t. Mano minėtame žiniaraštyje be kitų asmeninių duomenų (gimimo vieta, laipsnis, pareigos, artimųjų adresai ir t.t.) būna nurodyta ir viena iš mano minėtų priežasčių. Tokio sąrašo pavyzdį buvau įkėlęs ir tu jį tikrai matei. Tingėjai patyrinėti ar buvo pernelyg sudėtinga?

Apibendrinant. Ką tik prekyboje pasirodė Mindaugo Milinio knyga „Mėmelio šturmo blefas“. Tikrai pažįsti tą autorių, jis juk klaipėdietis. Štai taip turi atrodyti rimto tyrinėtojo tekstas, turės iš ko pakelti savo lygį karybos klausimas profesorius V.Safronovas, o ir tau būtų ne pro šalį šis leidinys. Ir apie Alksnynės reikalus toje knygoje yra rašomi, „čieli“ septyni puslapiai su žemėlapiais, schemomis, dokumentų citatomis. Kas be ko ir su korektiškai naudojamais lotyniškais ir arabiškais skaitmenimis.

O kaip dėl monumento likimo? Ne, tai kad kritikuoju tave ir prof. V.Safronovą, visai nereiškia, kad aš "stoju mūru" už to monumento išsaugojimo. Ne man spręsti, tegul vietiniai sprendžia kaip su juo pasielgti. Bet jei labai primygtinai norima mano nuomonės, ji yra tokia. Man tas monumentas netrukdo, pro jį esu važiavęs 2 (raidėmis - DU) kartus. Jei skaičiuosime pirmyn - atgal, tai gausis 4 (raidėmis - KETURI) kartai. Jei bus nuspręsta palikti (kuo aš labai abejoju) - tegul riogso. Jei bus nuspręsta nukelti - kaip tada? Tai būtų nedidelė problema, palaikų juk ten (tikriausiai) nėra. Kur kas kraupiau man atrodo, kai į kapines braunamasi su traktoriais ir kranais.
Previous post Next post
Up