Parduodu karvę
Atvažiavo pas mane anądien Marytė. Giminaitė tolima, žmonos. Sako, klausyk, Eugenijau, pagelbėk, karvę parduot reikia. Bobulę į ligoninę paguldė, kaimynus melžt nepriprašysi, reikia parduot greitai ir pigiai. Tau koks procentas liks, savi žmonės, susitarsim.
Sakau velnias žino, nepardavęs aš ten tos karvės gyvenime.
Eugenijau, taigi šitiek gyvenime matęs, šitiek mašinų pardavęs. Lietuviams, rusams, kazachams ir kirgizams. Ir kitų margų tautų atstovams. Ką tu, karvės neparduosi? !
Čia jau man kaip medum patepė. Iš tiesų mašinų daug pardavęs. Ką ten vienuolis su „Ferariu“! „Ferarį“ tai aš iš karto parduosiu. Nu ne taip iš karto, kaip kokį penktą „Golfą“ ar „Astrą“. Pabandytų tas vienuolis parduoti kokį nors „puvėką“. Po potvynio, dirba vienas cilindras, guoliai kaukia kaip lokomotyvas. Ypač greičių dėžės. Dar... Bet užteks apie mašinas, paskui papasakosiu. Dabar apie karvę.
Nereikia galvoti, kad aš karvės gyvenime nematęs. Mačiau, nepergyvenkit. Vieną atsimenu, oi seniai labai, su ką tik parvaryta „Ford Sierra“ ant kelio nukal... Tiek to, šitą istoriją irgi kada vėliau papasakosiu. Arnoldas dar kelių policijoje tebedirba, sakys, ką čia tauški, liepiau nepliurpti ant kiekvieno kampo. Geras žmogus, nereikia pyktis, juk aš vis su mašinom, su mašinom. Nors šitą karvę parduosiu, gal neblogas biznelis pasirodys. Užkniso su tom mašinom, tai vieniems muitus pakelia, tai kitiems. Sieną tai atidaro, tai uždaro. Ten kainos kyla, čia už dyką jiems atiduok. Girdėjau dar Iranas ir Irakas kažkur yra, gal tie po kazachų pasirodys, gal kinai. O galima ir karves bus stumdyt, jei mašinų niekam nereiks. Karvių tai visiems reikia, visi pienelio pagurkšnot nori. Varškytės, kefyriuko, sviestuko užsitept. O ką, karvių turgų atidarysiu.
Gerai, sakau, Maryte, parduosiu aš tą tavo karvę, bet šimtą kitą tai man numesi.
Vyriškai rankom sukirtom, įdėjo Marytė skelbimą, mano telefoną nurodė, sėdžiu, laukiu.
Paskambino žmogus. Nejaunas toks, sako, karvę parduodi?
Sakau nu jo, o ką? Karvė vieno šeimininko, natūrali oda, su visais navarotais, nedaužta.
Čia truputį užsikirtau. Kad jį kur, nepaklausiau Marytės, kelintų metų (man aišku tas pats, jeigu šeštus į aštuntus ištaisė). Ir šiaip neįprasta. Su automobiliu viskas aišku: benzas arba dyzelis, automatas arba mechaninė, elektronika, signulkė, draudimas, padangos vasarinės, žieminės ar M+S. O tu velnias, gal karvėm kokios kanopos žieminės eina? Nuo lapkričio dešimtos. O šiandien tai jau devinta! Juk būtinai paklaus, rupke. O ką ta karvė ėda? Šieną ar šiaudus? O gal tik žolę? Mažum tik kokius runkelius, bjaurybė. Iš kur man žinot. O kaip su draudimu, kaip su technikine? Karvė tai ne vakar parvaryta. Net išprakaitavau mažumėlę.
O tas, pirkėjas, iš karto ir klausia, suktai taip: o kelinto buliaus?
Va čia tai aš jau rimtai išprakaitavau. Ką reiškia kelinto buliaus? Ką, dar suskaičiuoti turiu, kiek bulių ir kiek kartų tie buliai...Jau žiojausi atgal tam iškrypėliui rėžti, o jis tik bac: pieno kiek duoda?
Ką aš žinau, kiek ji to pieno duoda ir kiek turi duot! Daug sakau. O prakaitas, patikėkit, taip upeliais ir teka. Noriu sakyt daug, per kraštus bėga, tai gi iškart paklaus, per kur varva. O aš tai nežinau. Sakysi nevarva, akis pradės draskyt, kad „Motor doktor“ pripilta. Nu, „Kuh Doktor“ (vokiškai tai aš jau „šraibinu“, patikėkit.) O kalbėt reikia, tylėsi, tai kai įsismagins klausinėt. Žinau tokius, kad sparnas pridažytas neatskiria, bet snukį gudrų nutaisę tik klausinėja, tik klausinėja visokių nesąmonių. Dar paklaus, ar karvė su ragais, lyg tai aš tą karvę mačiau.
Susiėmiau į rankas ir sakau tam tipeliui: karvė gera, ne pats parvariau, bet tiesiai iš laukų. Sakiau jau, šeimininkas vienas, pas turkus rankose nebuvus. Tik vasarą lauke, žiemą tvarte laiko (tvartą pats mačiau, geras, mūrinis). Nori pažiūrėt, sakau adresą, atvažiuosi, karvės aš tau pirmyn atgal nevarinėsiu.
Nepatikėsit, tas bjaurybė žviegt kaip paršas pradėjo. Gal koks priepuolis ištiko, atrodo, girdėjos kaip nuo kėdės nudribo. Vienu žodžiu telefonas išsijungė.
Aš atgal aišku neskambinsiu. Iš kart kainą mušt pradės. Reikia į internetą įlyst. Turi būt koks nors www.karveplius.lt, po kiek ten jos eina, iš kur veža, gal daužtas imt apsimoka. Gal tikrai neblogas versliukas, ant tralo būdą padarysiu, pažiūrėt reikia, kiek karvių dviem aukštais tilps, porą nuotraukų įdėsiu, vieną rudos, kitą margos, kas ten jas iš snukio atskirs. Baikos karvę parduot, tai ne kokį „puvėką“.