Jonas Noreika apskrities viršininko kronika (pradžia)
Jonas Noreika savo veikla žmogiškumui nusižengė ne vien dirbdamas Šiaulių apskrities viršininku. Bet tas etapas ypač gerai dokumentuotas. Šioje publikacijoje pamėginsiu pateikti dokumentus atspindinčius jo darbą diena po dienos. Čia pirmosios 20 dienų
1941 m. rugpjūčio 5 diena vadovaudamiesi vidaus reikalų ministro raštais Nr. 175 ir Nr.178 Ignas Urbaitis perduoda o Jonas Noreika perima apskrities viršininko pareigas. Archyvinis dokumentas nuorašas patvirtintas apskrities viršininko įstaigos sekretoriaus Tamašausko LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.106.
Apskrities viršininkas Noreika paprašo pradžios mokyklos mokytojos vietos Antaninai Noreikienei. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.127.
1941 m. rugpjūčio 6 diena J. Noreika pasirašo murodymus apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams dėl žydų ir bešeimininkio turto. Dokumentas pasirašytas J, Noreikos ir Tamašausko. Jis sieja J, Noreiką su žydų turto tvarkymu tai Holokausto sudėtinė dalis. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.113
Perduoda karo komendantui karo belaisvių paliktų žemės ūkio darbams Pašvitinio valsčiuje sąrašą (du lapai). Lydraštis pasirašytas Noreikos. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.122.
Išrašo pažymėjimą, kad nėra kliūčių Šiaulėnų valsčiui gauti darbams 100 rusų karo belaisvių. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.128.
Niurbergo tribunolas yra pripažinęs nacių elgesį su karo belaisviais, karo nusikaltimu ar J. Noreikos elgesys gali būti traktuojamas kaip karo nusikaltimas - nėra tirta.
1941 m. rugpjūčio 7 diena Noreikos nurodymas Linkuvos valsčiaus viršaičiui dėl repatrijavusių iš Vokietijos rusų sentikių šeimų turto gyvulių, inventoriaus gražinimo ir atlyginimo už įsėtus laukus. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.515. Dokumentas rodo, kad J, Noreika tvarkė ne tik žydų ir bešeimininkį turtą, bet ir sprendė kitus turtinius nesutarimus
Noreika išduoda pažymėjimą, kad nėra kliūčių Pašvitinio valsčiui gauti 50 karo belaisvių Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.125.
1941 m. rugpjūčio 8 diena Žeimelio žydų žudynės nužudyta 160 Žeimelio žydų. Žudynės vyko kelias valandas. Po to Linkuvos baltaraiščiai kartu su vietiniais sugrįžo į Žeimelį, ten buvo pavaišinti pietumis ir degtine. Pagal svetainę „Holokausto Lietuvoje atlasas“ Nėra žinoma, kad J. Noreika prisidėjo prie tų žudynių, Bet jos vyko jam pavaldžioje teritorijoje ir įvykdė jo pavaldiniai.
1941 m. rugpjūčio 9 diena Nurodymas iškelti Tryškių žydus į Gruzdžius. Tekstas taisytas ranka Pakruojis pakeistas į Gruzdžius. Nuorašas. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.137. Lietuvos baudžiamasis kodeksas sako, kad deportacija yra genociginis nusikaltimas. Žydų koncentravimas prieš žudynes yra viena iš Holokausto sudėtinių dalių
1941 m. rugpjūčio 11 diena Šlepečio rekomendacijos skirti naujus viršaičius ir burmistrus deda rezoliuciją „Vadovautis“ ir imasi darbo. Atleidžia Žeimelio viršaitį Vincą Andrišiūną ir paskiria viršaičiu atsargos majorą Igną Jasiūną. Kadrų keitimo motyvai neaiškūs. Praėjo tik trys dienos po miestelio žydų žudynių. Gal būt Andrišiūnas neparodė deramo tvirtumo ir žudynėse dalyvavęs advokatas Požėla - tuomet įtakingas veikėjas, reikalavo naujų kadrų. O gal tiesiog reikėjo vietos atsargos majorui. Ignas Jasiūnas spalvinga asmenybė, buvo prezidento A. Smetonos adjutantu. Nuvežė prezidentą prie Vokietijos sienos. Vėliau perdavė prezidentūrą sovietams, kurį laiką dirbo J. Paleckio adjutantu, bet greit paleistas į atsargą. Dirbdamas viršaičiu 1943 metais įsitraukė į LLA veiklą. Karo pabaigoje išėjo į Tėvynės apsaugos rinktinę, dalyvavo kautynėse prie Sedos. Sovietų teismo teistas 1947 metais reabilituotas 1989 metais tais pačiais metais ir mirė Anykščiuose. Jo santykis su Holokaustu nėra aiškus. Yra raštas kur jis pasižada į Žagarės getą perkelti dvi žydes. Viršaičio paskyrimo archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.9,l.36
Tą pačiią dieną Noreika patenkina Lygumų viršaičio Petro Mekio prašymą atleisti ir paskiria viršaičiu atsargos leitenantą Mykolą Leščinską. Petras Mekis savo prašymą grindžia dėl šeimos ištrėmimo pakrikusiais nervais. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.9,l.53
1941 m. rugpjūčio 12 diena Apskrities viršininkas išleidžia nurodymą antraeilių miestų burmistrams, valsčių viršaičiams ir policijos nuovadų viršininkams apie prekybos pertvarkymą. Jo esmė - rūpestis kad prekybos vietos būtų pasiskirsčiusios tolygiai. Dokumentas tiesiogiai su Holokaustu nėra susijęs, bet prekybos pertvarka tapo neišvengiama, nes neliko prekybininkų žydų. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.123
Raštu nurodo Kuršėnų valsčiaus viršaičiui aprūpinti karo padegėlę Eleną Savickiene gyvenama patalpa. Nurodymas tiesiogiai su Holokaustu nesusijęs, bet laisvų patalpų Kuršėnų mieste atsirado išvarius žydus. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.143
Apskrities viršininko įsakymas dėl karo belaisvių pabėgimų. Rodo įsitraukimą į nusikaltimus prieš karo belaisvius ir jiems padedančius. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.173
1941 m. rugpjūčio 13 diena Šiaulių laikraštis „Tėvynė“ praneša kad į Šiaulius atvyko apygardos komisaras Gewecke. Apskrities viršininko įstaigoje pradeda dirbti vokiečių kalbos vertėjai. Noreika nustato antros eilės miestų ir viršaičių bei policijos nuovadų viršininkų darbo laiką. Dokumentas tiesiogiai su Holokaustu nesusijęs, bet rodo kad apskrities viršininkui buvo pavaldžios abi valdžios įstaigų grupės. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.124
Atleidžiamas Vaiguvos viršaitis Marijonas Gatautas ir paskiriamas Petras Sutula. Atleidimo priežastys nėra aiškios. P. Sutula buvo birželio sukilimo dalyvis. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.9,l.38
1941 m. rugpjūčio 14 diena Klausia Apygardos komisaro ar rugpjūčio penkioliktą galima švęsti žolinę. Dokumentas su Holokaustu nesusijęs, bet rodo pavaldumo ryšius. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.127
Gewecke pateikia savo valdymo principus. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.151. Aptariamas ir žydų klausimas. Holokaustas
1941 m. rugpjūčio 15 diena Pakruojo žydų žudynės pagal svetainę „Holokausto Lietuvoje atlasas“ „1941 m. rugpjūčio pradžioje (apie rugpjūčio 15 d.) į Pakruojį atvyko keli vokiečių karininkai ir Linkuvos baltaraiščių būrys. Pagalbon buvo pakviesti vietos baltaraiščiai ir policininkai, kuriems buvo įsakyta suimti ir nuvaryti į sinagogą visus išlikusius miestelio žydus (moteris, senelius ir vaikus) - iš viso virš 200 žmonių. Žydams sakyta, kad jie bus vežami dirbti. Suimtuosius iš sinagogos atvarė į Morkakalnio mišką. Likus keliems šimtams metrų iki duobės, būsimoms aukoms įsakė nusirengti. Po to grupelėmis, po penkis, varė prie duobės. Šaudė Linkuvos ir Pakruojo baltaraiščiai. Vokiečių karininkai kontroliavo žudynių eigą, vienas jų fotografavo. Žudynių metu vyresnysis vokiečių karininkas kreipėsi į žydus sakydamas, kad tie, kurie atiduos auksą ir brangenybes, bus palikti gyvi. 8-9 žydai sutiko atiduoti brangenybes ir buvo nuvežti į namus. Po kurio laiko juos vėl pristatė į žudynių vietą ir sušaudė kartu su kitais žydais. Žudynių dalyviai už atliktą „darbą“ gavo po 100 rublių. Iš viso Morkakalnio miške buvo nužudyta apie 400 Pakruojo valsčiaus žydų.“ Nėra aiškus J. Noreikos ryšys su šiomis žudynėmis, bet jas įvykdė jo pavaldiniai
1941 m. rugpjūčio 16 diena Apskrities viršininko įstaigoje įdarbinama visa eilė darbuotojų, kai kurie atgaline data, pavyzdžiui vokiečių kalbos vertėjai (Įsakymas Nr. 9). Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.131.
Šiaulių apskrities antraeilių miestų burmistrams ir valsčių viršaičiams bei policijos nuovadų viršininkams pranešama apie vokiečių civilinės administracijos įvedimą ir kad jie pavaldūs apygardos komisarui per apskrities viršininką, taip pat darbo tvarką - vokiečių kalba, darbo laikas. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.130.
Grifu l. Skubu išplatinamas nurodymas viršaičiams ir burmistrams sugriežtinantis žydų turto tvarkymą ir liepiantis sudaryti perimto turto sąrašus Dokumentas pasirašytas Noreikos ir Tamašausko. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.134.
Iš sveikatos skyriaus vedėjo „l. skubiai“ pareikalaujama žinių kiek yra gydytojų ne žydų ir ar jų pakanka. Dokumentas rodo pasirengimą Holokaustui. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.141.
Iš Žemės ūkio skyriaus vedėjo labai skubiai pareikalaujama žinių kiek yra veterinarijos gydytojų ne žydų. Dokumentas rodo pasirengimą Holokaustui. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.144.
Atleidžiamas Stačiūnų viršaitis Dionyzas Balsevičius ir su Lietuvių aktyvistų štabo rekomendacija paskiriamas Petras Gaubas Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.9,l.46.
1941 m. rugpjūčio 18 diena Gautas atsakymas iš sveikatos skyriaus, prie gydytojų sąrašo yra prierašas, kad trūksta 10 gydytojų ne žydų. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.142. Geveckei pateikia duomenis apie Šiaulių apskritį. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.150.
1941 m. rugpjūčio 19 diena Jonas Noreika telofonu išsprendžia Judeikino vaisvandenių dirbtuvės perdavimo „Gubernijai“ klausimą.Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.418. Žydų turto nusasvinimas yra viena iš Holokausto sudėtinių dalių. burmistrams
1941 m. rugpjūčio 22 diena Kelmės ir Vaiguvos žydų žudynės: „Rugpjūčio 22 d. naciai įvykdė antrąją masinę egzekuciją, per kurią taip pat sušaudė iš Vaiguvos pastotėmis suvežtus apie 70 žydų vyrų ir moterų. Iš viso šioje žudynių vietoje galėtų būti sušaudyta apie 1250-1300 žmonių“. Pagal svetainę Holokausto Lietuvoje atlasas. Vaiguva tuo metu įėjo į Šiaulių apskritį. T.y. ten valdė J. Noreikos pavaldiniai.
Gruzdžių žydų žudynės:“naciai ir baltaraiščiai už Gruzdžių miestelio, prie žydų kapinių tvoros, sušaudė 46 žydus.“ Pagal svetainę Holokausto Lietuvoje atlasas. Gruždžiai buvo administruojami per Šiaulių apskrities viršininką.
Visiems Šiaulių apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams (Nuorašas policijos nuovadų viršininkams) nurodymas perkelti apskrities žydus į getą Žagarėje. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.156.
1941 m. rugpjūčio 23 diena Joniškio žydų žudynės: „1941 m. rugpjūčio pabaigoje į Joniškį iš Šiaulių atvažiavo keli vokiečiai (tarp jų du Gestapo karininkai). Jie pareikalavo Joniškio žydų egzekuciją įvykdyti nedelsiant (iki tol, J. Sutkaus teigimu, vykdyti įsakymus delsta). J. Sutkus, Joniškio valsčiaus policijos nuovados vadas, sukvietė visus nuovados policininkus, įsakė visus sinagogoje esančius žydus vyrus suimti ir išvežti juos į Vilkiaušio mišką (6 km nuo Joniškio). Ten jau buvo iškasta didelė duobė. Atvežtuosius žmones išrengė, atėmė iš jų brangesnius daiktus ir pinigus. Po to grupėmis varė prie duobės ir šaudė Joniškio policininkai ir baltaraiščiai. Vokiečiai irgi buvo šaudymo vietoje ir kontroliavo žudynių eigą. Tą dieną buvo sušaudyti ne mažiau kaip 148 žydų vyrai.“ Pagal svetainę Holokausto Lietuvoje atlasas. Joniškio miestas buvo administruojamas per Šiaulių apskrities viršininką.
Noreika siunčia vidaus reikalų generaliniam tarėjui pasiūlyma Skaisgiryje įkurti lagerį 200 žmonių. Sąmata ir susirašinėjimas rodo, kad Noreika siekė plėsti represijas prieš apskrities gyventojus ne žydus. Priverčiamojo darbo įstaigų valdyba pasiūlymą atmetė. Dokumentas su Holokaustu nesusijęs jis sieja J. Noreiką su represijomis prieš Lietuvos gyventojus ne žydus. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.469.
1941 m. rugpjūčio 25 diena Žagarės žydų žudynės:„1941 m. rugpjūčio pabaigoje Žagarės baltaraiščiai ir policininkai, vadovaujant policijos viršininkui Juozui Krutuliui, iš sinagogos išsivedė kelias dešimtis žydų vyrų ir, prieš tai išrengę, sušaudė žydų kapinėse. Prie duobės varė po keturis. Apie 20 egzekucijos vykdytojų už šį darbą gavo po kelias dešimtis rublių. 1944 m. nacių nusikaltimus tyrusi sovietinė Ypatingoji sovietinė komisija, atkasusi šį kapą, rado jame 38 vyrų lavonus." Pagal svetainę Holokausto atlasas Lietuvoje
Atsiliepimus į J. Noreikos murodymą perkelti žydus į žagarę parašė apskrities valsčių viršaičiai ir antraeilių miestų burmistrai. Tie atsiliepimai leidžia tvirtinti, kad J. Noreika koordinavų žydų perkėlimą į Žagarės getą. Savo tiesmukumu pasižymi Žeimelio viršaičio raštas. Archyvinis dokumentas LCVA f. 1624, a.1,b.5,l.241.
Žagarės miesto burmistras Silvestras Rakštys praneša K. Noreikai Geto pllotą ir esamą kalinių skaičių Archyvinis dokumentas LYAk58b.6458/3,l.60 .
.
1941 m. rugpjūčio 26 diena Norelka nurodo Kuršėnų viršaičiui aprūpinti Pavenčių kaimo gyventoją baldais ir namų apyvokos reikmenimis „iš žydų likusio turto“. Dokumentas sieja J. Noreiką su Holokaustu ir neatitinka vokiečių numatytos žydų turto naudojimo tvarkos. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.185.
Jonas Noreika pataiso savo nurodymą dėl žydų perkėlimo į Žagarę ir leidžia Joniškiui iki mėnesio pasilaikyti dantų techniką. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.380.
Tesinys kitame įraše