šiandien mūsų rytinis išėjimas su vaikas lauk prasidėjo aukščiau cituojama fraze. išlindo kaimynas su chalatu, baisiausiai nepatenkintas, kad mūsų vaikai koridoriuje rėkauja ir jis negali miegot. 9 val ryto. R. šiandien kėlės ir su mažuoju užsiėmė nuo 6, nes tas nusprendė, kad pavalgė, sauskelnės pakeistos, tai laikas pasilinksmint. mano vyrui
(
Read more... )
Comments 10
Reply
Reply
Reply
vnž, turim mes čia puikių kaimynų:D kitų nė nepažįstu, net lifte mažai ką sutinku..
Reply
Reply
(The comment has been removed)
bet tai ir rėkauti gal rėkauja vaikai, nes pripratę ir leidžiama, gal gali ir nerėkauti, bent tyčia;)
Reply
o iš kitos pusės - jei vaikas taptų ramus, tylus, darytų viską, kas liepta ir visur bei visad elgtųs nepriekaištingai - tikrai susirūpinčiau, kas atsitiko. nes trimetis vaikas nėra robotukas, ir jei jau kažkas vyksta, emocijas reiškia garsiai:)
Reply
Aš (kaip mama su dviem vaikais), galiu teigt, kad kaimynų bus daug (kurie man nei giminės, nei draugai, nei dar kas ten itin svarbaus), o va vaikai - tik du ir ITIN svarbūs.
Žinau, kad daugumą erzina. Erzina remontai, erzina vaikai, erzina muzika, erzina kiti kaimynai, erzina ne ta spalva, erzina kai rūkai prie laiptinės, erzina kai grįžti (kad ir tyliai) naktį. Na, tiesiog jie mintyse gyvena Kanaruose su dvim penkiais hektarais žemės ir nuliu gyventojų aplink. Stirnikės, du drambliukai ir drugeliai. Bet reality bites.
Aj, ir dar prisiminiau. Kaip tik atvykus gyvenom 'shared house' su kaimynais. Ir teko šiek tiek tildyt mano raganiotes. Ir kai po poros mėn atsikraustėm atskirai, koks kaifas buvo jas matyt va taip LAISVAI netildant viena kitos raganėjant...
Tai kad, pasikartosiu - VELNIOPT. Proto ribose, aišku. Nesvarbus jis, tas kaimynas :)
Reply
Reply
Leave a comment