2 dalis.
2 DALIS.
Elizabeth Smith.
Atvažiavom prie šiek tiek seno Katherine namo. Šyptelėjau.
- Būk gera ir pasakyk, kad šitas namas turi kokią istoriją, nes po pasakojimo apie Wass'ų šeima noriu daugiau sužinoti apie šį miestelį, o tu žmogus kuris gali man papasakoti tai.
- Šitas namas turi tikrai ilgą istorija, Kait. Na, bet gerai papasakosiu. O apie miestelį nežinau daug, bet papasakosiu ką žinau, - šyptelėjo Katherine kai įėjom į jos namą.
- Šaunu, - pasakiau.
- Tavo kambarys prie sandeliuko. Antram aukšte ir iš kart į kairę. Tualetas ir vonia tai pat tavo aukšte. Į palėpę geriau neik. Ten smirda dulkėm ir pilna senų gyventojų paliktų daiktų.
- Ok, žinosiu, - šyptelėjau ir užlipau į antrą aukštą temdama lagaminą.
Tik atidarius duris išvydau šviesų kambarį, kuris net kai už lango buvo beveik tamsu buvo šviesus. Uždegiau šviesą ir kritau ant lovos. Tada pamačiau atidaryta langą ir greit priėjau. Langas buvo plačiai atidarytas. O apačioje medžių šakos siautėjo. Kažkas atidarė mano kambario duris.
- Įsikūrei?
Suklykiau, bet atsisukus pamačiau Katherine su puoduku kakavos.
- Ėė, ramiai. Viskas gerai?
- Langus palikai atidarytus prieš išvažiuodama manęs pasiimti?
- Nors ir netikiu miestelio istorijomis, bet langus uždarau. Turbūt vėjas papūtė ir langas atsidarė, - ji šyptelėjo, - ir beje kaip girdėjau vampyrai negali įeiti į namą, tol kol jų nepakviečia jo šeimininkas.
Nurijau seilę.
- Nors tiek geriau, - šyptelėjau.
- Gal šį vakarą apsieikime be šio miestelio praeities istorijos?
Rankomis vėl suspaudžiau pakabutį.
- Viena, tik viena, - pasakiau ir šyptelėjau.
Katherine man davė kakavą ir atsisėdo ant lovos. Aš tai pat atsisėdau šalia jos.
- Pradėsiu nuo šio namo. Prieš 150 ar daugiau metų šitame name gyveno miestelio bibliotekininkė. Ji buvo jau sena. Gyveno viena. Draugų neturėjo. Viena naktį į jos namų duris pasibeldė nepažįstama moteris. Atrodė turtinga. Ir paprašė sidabrinio peilio. Visas miestelis žinojo, kad ji bijo vampyrų. Ponia pasitikėjo mergina ir davė jai peilį. Prieš tai ją pakviesdama į vidų. Mergina gavus peilį jį suspaudė rankose ir prasidūrė pirštą iš kurio pradėjo bėgti kraujas. Ponia iš kart paėmė rankšluostį ir nuvalė jos pirštą. Ant bibliotekininkės piršto liko merginos kraujo. Kai mergina išėjo visiškai neatsisveikinus ir palikus sidabrinį peilį su savo krauju ponia bibliotekininkė paėmė peilį ir pridėjo jį prie savo lūpų. Merginos kraujas buvo šaltas ir be skanio. Atrodė, kad jis būtų senesnis nei pati mergina. Ji buvo - vampyrė. Senutė paėmė sidrabrinį peilį ir kryžių nuo sienos ir išbėgo į lauką, mergina dar buvo netoli jos namų. Senutė bėgo tiesiai į ją su peiliu. Mergina sustojo ir atsisuko į senutę ir tik senutei pribėgus prie merginos mergina peilį įsmeigė tiesiai senutei į širdį ir nunešė ją į jos namus. Peilį paliko įsmeigta jos krūtinėje. Kai ryte ją rado policininkai palaikė tai savižudybė. Bet tai visiškai nebuvo panašu į savižudybę.
- Senutę nužudė vampyrė?
- Taip. Bent jau taip sako žmones. Elizabeth Smith po to įvykio dingo kaip į vandenį.
- Šiurpi istorija, - gurkštelėjau kakavos.
- Jei ji būtų dėvėjusi žiedą kaip mano, būtų likusi gyva. O jei pakabutį kaip tavo būtų sužinojus, kad paslaptinga mergina yra vampyrė dar prieš jai pasirodant tarp jos durų.
- Kas įvyksta pakabučiui kai netoli būna vampyras?
- Nežinau, šito tikrai nežinau.
- Pasikeičia spalva, temperatūra ar dar kas?
- Rytoj gali nueiti į biblioteką ir suieškoti daugiau informacijos, - Katherine žiūrėjo į pakabutį.
- Ok, - tarstelėjau.
- Labanakt, Kaitlin, - ji šyptelėjo ir išėjo iš mano kambario.
- Labos.
Padėjau puoduką ant spintelės prie lovos. Nusirengiau. Persirengiau pižamą ir prieš įlipant į lovą ruošiausi nusiimti pakabutį. Bet nenusiėmiau. Užgesinau šviesą ir įlipau į lovą. Užsiklojau ir žiūrėjau į langą. Pamačiau, kad jis dar vis atidarytas. Atsistojau ir uždariau. Grįžus į lovą atsiguliau nugarą į duris ir veidu į langą. Užsimerkiau ir giliai užmigau.
Šalta pakabutis prisiglaudė prie mano kaklo ir pabudau išsigandus. Širdis plakė taip greitai, kaip niekad dar. Užsidengiau veidą ir pabandžiau užmigti.