6dienis
Įsimintiniausi momentai -
1. Šmikiai gaisrininkai, paaiškinę, jog iki bazės 2, o gal ne visi 5 km (į vieną pusę buvo 12).
2. Šaltinis su judančio smėlio dugnu.
3. Sovietiniai lozungai palubėj.
Sugalvojom su kolegom 6dienį prasivaikščiot. Ne asfaltuotais takeliais, kur nors natūraliau. Iš pradžių buvo kelta idėja best tušinuku į du taškus žemėlapį ir paskui šutint tiesiu taikymu, bet finale apsispakajijom ir tiesiog prasivaikščiojom nuo Veprių iki raketų bazės 8K63. Nebeveikiančios, aišku.
Įžymybė numeris viens: šaltinis. Atrodo kaip keleto metrų skersmens bala su smėliuku ant dugno. Iš arčiau pažiūrėjus, smėliukas visą laiką siūbuoja ir veikia gana hipnotiškai. Atsiremti dugnan šansų 0, ranka neria gilyn nepajusdama jokio pasipriešinimo. Namudinėm priemonėm - akmeniu ir virve pamatuotas gylis iš akies buvo įvertintas 3,5 metro. Žodžiu, gal ir gerai kad nelipom pabraidyt.
Pakeliui dar radom ir tilto likučius
, ir neaiškios paskirties pastatą upelio vingį, iš trijų pusių apsuptą upelio, ketvirtos - pelke
, ir visokių akmenų, ant kurių būtinai reikėjo užsikart
. Įdomu, sulaukus 75 vis viena norėsis būtinai užlipt, esant menkiausiai progai?
Pati bazė sužavėjo sovietiniais šūkiais :
. Ir viskas. Daugiau niekuo kaip ir sužavėt nebeliko; šiukšlių daug, daugiausia padangos, butelių šukės ir marios gilzių. O dar įvertinus tai, jog reikėjo ropot atgal... 30 kilometrų ryškiai buvo per daug. Privažiuot, ten, beje, galima labai paprastai.
Visai neblogai pasirodė GPSas, besijungiantis prie fotiko. Visai smagu matyt, kur tiksliai blūdijai ir kaip kokia vieta atrodo. Tiesa, akumą ryja taip iš peties, jei pastoviai įjungtas...
Na ir visas žemėlapis su nuotraukom.
1. Šmikiai gaisrininkai, paaiškinę, jog iki bazės 2, o gal ne visi 5 km (į vieną pusę buvo 12).
2. Šaltinis su judančio smėlio dugnu.
3. Sovietiniai lozungai palubėj.
Sugalvojom su kolegom 6dienį prasivaikščiot. Ne asfaltuotais takeliais, kur nors natūraliau. Iš pradžių buvo kelta idėja best tušinuku į du taškus žemėlapį ir paskui šutint tiesiu taikymu, bet finale apsispakajijom ir tiesiog prasivaikščiojom nuo Veprių iki raketų bazės 8K63. Nebeveikiančios, aišku.
Įžymybė numeris viens: šaltinis. Atrodo kaip keleto metrų skersmens bala su smėliuku ant dugno. Iš arčiau pažiūrėjus, smėliukas visą laiką siūbuoja ir veikia gana hipnotiškai. Atsiremti dugnan šansų 0, ranka neria gilyn nepajusdama jokio pasipriešinimo. Namudinėm priemonėm - akmeniu ir virve pamatuotas gylis iš akies buvo įvertintas 3,5 metro. Žodžiu, gal ir gerai kad nelipom pabraidyt.
Pakeliui dar radom ir tilto likučius
, ir neaiškios paskirties pastatą upelio vingį, iš trijų pusių apsuptą upelio, ketvirtos - pelke
, ir visokių akmenų, ant kurių būtinai reikėjo užsikart
. Įdomu, sulaukus 75 vis viena norėsis būtinai užlipt, esant menkiausiai progai?
Pati bazė sužavėjo sovietiniais šūkiais :
. Ir viskas. Daugiau niekuo kaip ir sužavėt nebeliko; šiukšlių daug, daugiausia padangos, butelių šukės ir marios gilzių. O dar įvertinus tai, jog reikėjo ropot atgal... 30 kilometrų ryškiai buvo per daug. Privažiuot, ten, beje, galima labai paprastai.
Visai neblogai pasirodė GPSas, besijungiantis prie fotiko. Visai smagu matyt, kur tiksliai blūdijai ir kaip kokia vieta atrodo. Tiesa, akumą ryja taip iš peties, jei pastoviai įjungtas...
Na ir visas žemėlapis su nuotraukom.