apie pilnatis, sapnus, atminties fragmentaciją ir pernykštį sniegą

[kwietkelis]

septyni mėnesiai nerašymo - tikriausiai asmeninis rekordas. na gerai, sąlyginio nerašymo, nes buvo keli sakiniai "snukiaknygėje", pora elektroninių laiškų, pora vertimų, šimtai dalykinių susirašinėjimų ir milijonai sąrašų, bet jokių dienoraščių ir jokių "kūrybų" (eilinį kartą

Comments

Kad jau užbėgai...

[is_sapno]

*apsikabina ir ilgai nepaleidžia*

Pasiilgau nežmoniškai. Turiu daug ko papasakoti ir kai ką parodyti:) Kada parplasnosi?

Re: Kad jau užbėgai...

[kwietkelis]

irgi, nežmoniškai:)
parplasnosiu tikriausiai rugpjūtį, o pa(si)rodyti viena kitai galime kada nors per skypą (brūkštelk man savąjį į e-mailą), jeigu ryšys leis.

[snegole]

laukiama :)
gerai, kad atsiradai ir rašai

[kwietkelis]

:) reikia gi kada nors išlįst iš urvo

[starlin_elvea]

Pasigedau tavęs... otai matai, koki vėjai...
Laikykis

[kwietkelis]

o aš su tokiu pasigardžiavimu (ir pasididžiavimu) iš pasalų skaitau tavo įrašus, tik komentarų nepalieku;)

vėjai kartais tokie būna...

[maumaz]

Draugiškai pasiliūdėsiu irgi dėl kono, kad tik į antrą dieną parsiradau, tad - nei koncerto, nei paskaitų...

[kwietkelis]

nu, tikras širdies skausmas iš pašalio (toli) stebėti:(