Kiškių kariauna, marš marš į Trakus
Ok, metas suimti save į rankas ir vėl grįžti į darbinę kasdienybę. Nes paskutinė pusantros paros buvo labai nekasdieniška. Ketvirtadienio vakarą užbaigti "Visi savi". "Ilgumos" turėjo garbę apšildyti Aidą Giniotį ir, dėl likimo įnorio, likom vieninteliais šildytuvais. Užduotį, atrodo, įvykdėme, nors Kristina atlėkė tik ką išsilaikiusi kolokviumą, o ir programą koregavome paskutiniu momentu. Atsiliepimų, jeigu kas matė - girdėjo, laukiame. Na, o Aidas Giniotis - ech, ten tai buvo... Man jį vieną teko klausyti pirmą kartą, bet... Autorinių jis grojo nedaug, daugiau bovijosi su publika, bet kaip bovijosi! Ir kaip jis kitus bardus pamėgdžiojo, ypač Smoriginą! Ech, koks talpus žmogus! Juokingiausia - atėjo su skaudančia koja, ieško, ką apsirišti. Sakau - "gal džembės maišas tiks"? Jis pasiūtas iš kažkokios senos pusvilnonės užuolaidos. Ir ką - apsirišo, o kol vyko "šildymas", taip ir sėdėjo ;) Labai talpus, labai jaukus žmogus. Vakarą užbaigė Martynas, padainavęs kelias Vlado Bagdono dainas (kuris ir vėl negalėjo atvykti). Simboliškai taip išėjo - ir aukšta nata: "o ypač gražu gyvent pamažu / sėdi prie lango / plutelę kramtai / ir daugel dalykų pro langą matai" (kažkoks panašus tekstas).
Na, o vakar,
giedrius_v sumanymu, ėjome iš sostinės į sostinę, t.y. nuo Vilniaus aukštutinės pilies bokšto iki Trakų salos pilies. Pėstute, beveik tiesiąja. Kompanija buvo nevielka, bet bardzo pszijemna (ar kaip ten rašosi), iš 8 personų, iš LJ gyventojų berods tik nezinomas (kranklys), shipokliakas , na, ir snegole bei jūsų nuolankus tarnas, žinoma. Kiti trys - Giedriaus bendradarbis Artūras bei Verslo žinių rinkodarininkė Asta bei laisvasis fotografas - žiurnalistas Augustas. Buvo visko - pavyzdžiui, prie Gariūnų aptikome geležinkelį, kur tarp bėgių jau auga medžiai. Apžiūrėjome labai, labai kvapias dumblo saugyklas. Netoli Grigiškių radome labai gražų relfeją ir didžiulius ąžuolų rąstus, o prie Lentvario - deja, didelį pievos gaisrą. Ėjome ir miškais, ir laukais, ir keliais. Oras buvo idealus - neperkaršta, neperšalta. Nuo Gedimino bokšto startavę 8:38, prie Trakų salos pilies bokštų buvome atrodo 17:40 ar panašiai. Ir - tradiciškai - užbaigiant trasą kojos buvo įmerktos į vandenį. Kadangi Augustas viską sekė per GPSą, tikiuosi, netrukus bus galima pasidalinti ir maršrutu, ir nuotraukomis. Deja deja, visose gražesnėse aikštelėse, kur galima privažiuoti mašinomis - buteliai, stiklai, šiukšlės, prezervatyvų vokeliai, o kartais - ir visos sulūžusios lovos, iširę šaldytuvai, akumuliatoriai, statybinės atliekos. Na, dar ne Indija, bet vis tiek labai bjauru. Nežinau, kiek tų "Darom" reiktų, kad bent jau apie Vilnių miškus iškuoptų. Na, o alus tokiais kiekiais Trakuose taip lengvai gėrėsi nebent 1999 m. Kamčiatkoje, Kozyrevske... Bet tai jau kita istorija. O dabar lauksim nuotraukų :)
P.S. O štai viena iš jų ir nepaprastai taiklus lyja aprašymas, kurie su maturegirl bei skuryte prisijungė jau trakuose kaip palaikymo-pargabenimo komanda :)
Startas (aut. Asta):
Finišas
"Šioje momentinėje nuotraukoje vyrauja ryškus dramatizmo potėpiai. Kankinio Augusto veidas perteikia visą keliautojų nuovargį, įgalina žiūrovą pasijausti kelionės dalyviu, pajusti kelio dulkių burnoje skonį, užuosti valymo įrenginių aromatingą puokštę. Už jo stovintys septyni apaštalai nėra vieningi su kankiniu: vieni džiaugiasi užbaigę sunkią kelionę, kiti džiūgauja pasiekę šventą tikslą - Trakų pilį, tokį mielą lietuvio širdžiai simbolį. Tikrasis šio žygio barzdočius vedlys, kaip senas gudrus lapinas nesibrauna į priekį, o išmintingai užleidžia priešakines pozicijas jaunesniems - muša visada geriausiai matomą." (c) lyja
Na, o vakar,
giedrius_v sumanymu, ėjome iš sostinės į sostinę, t.y. nuo Vilniaus aukštutinės pilies bokšto iki Trakų salos pilies. Pėstute, beveik tiesiąja. Kompanija buvo nevielka, bet bardzo pszijemna (ar kaip ten rašosi), iš 8 personų, iš LJ gyventojų berods tik nezinomas (kranklys), shipokliakas , na, ir snegole bei jūsų nuolankus tarnas, žinoma. Kiti trys - Giedriaus bendradarbis Artūras bei Verslo žinių rinkodarininkė Asta bei laisvasis fotografas - žiurnalistas Augustas. Buvo visko - pavyzdžiui, prie Gariūnų aptikome geležinkelį, kur tarp bėgių jau auga medžiai. Apžiūrėjome labai, labai kvapias dumblo saugyklas. Netoli Grigiškių radome labai gražų relfeją ir didžiulius ąžuolų rąstus, o prie Lentvario - deja, didelį pievos gaisrą. Ėjome ir miškais, ir laukais, ir keliais. Oras buvo idealus - neperkaršta, neperšalta. Nuo Gedimino bokšto startavę 8:38, prie Trakų salos pilies bokštų buvome atrodo 17:40 ar panašiai. Ir - tradiciškai - užbaigiant trasą kojos buvo įmerktos į vandenį. Kadangi Augustas viską sekė per GPSą, tikiuosi, netrukus bus galima pasidalinti ir maršrutu, ir nuotraukomis. Deja deja, visose gražesnėse aikštelėse, kur galima privažiuoti mašinomis - buteliai, stiklai, šiukšlės, prezervatyvų vokeliai, o kartais - ir visos sulūžusios lovos, iširę šaldytuvai, akumuliatoriai, statybinės atliekos. Na, dar ne Indija, bet vis tiek labai bjauru. Nežinau, kiek tų "Darom" reiktų, kad bent jau apie Vilnių miškus iškuoptų. Na, o alus tokiais kiekiais Trakuose taip lengvai gėrėsi nebent 1999 m. Kamčiatkoje, Kozyrevske... Bet tai jau kita istorija. O dabar lauksim nuotraukų :)
P.S. O štai viena iš jų ir nepaprastai taiklus lyja aprašymas, kurie su maturegirl bei skuryte prisijungė jau trakuose kaip palaikymo-pargabenimo komanda :)
Startas (aut. Asta):
Finišas
"Šioje momentinėje nuotraukoje vyrauja ryškus dramatizmo potėpiai. Kankinio Augusto veidas perteikia visą keliautojų nuovargį, įgalina žiūrovą pasijausti kelionės dalyviu, pajusti kelio dulkių burnoje skonį, užuosti valymo įrenginių aromatingą puokštę. Už jo stovintys septyni apaštalai nėra vieningi su kankiniu: vieni džiaugiasi užbaigę sunkią kelionę, kiti džiūgauja pasiekę šventą tikslą - Trakų pilį, tokį mielą lietuvio širdžiai simbolį. Tikrasis šio žygio barzdočius vedlys, kaip senas gudrus lapinas nesibrauna į priekį, o išmintingai užleidžia priešakines pozicijas jaunesniems - muša visada geriausiai matomą." (c) lyja