Ir tada, ir dabarmadama_volpeJuly 8 2009, 12:53:43 UTC
Žiauriai sudėtinga ir klaikiai beprasminga buvo lietuvių istorinė gramatika (Pirmadienį! Aštuntą ryto! Ledinėj auditorijoj! Dėstė Bonifacas Stundžia). Ir išvis - mes gi graikų/lotynų istorinę mokėmės, kuri pamatus ir suklojo. Bet ši buvo aiški ir mylima. Su LT kalba/literatūra išvis draugystė nesimezgė. Lituanistai savo ruožtu nemėgo lotynų. Ir pūkštė egzaminus laikydami. Beje, Stundžia negailestingai keršijo už savo paskaitų ignoravimą. Ir tai nepadėjo padėti lietuvių istorinės gramatikos.
Re: Ir tada, ir dabarvklaseJuly 8 2009, 13:47:07 UTC
na pirmoje dalyje ir lietuvių istorinė buvo beveik graikų/lotynų/snksrt. matyt, priklauso nuo dėstytojo - zinkevičius buvo unikumas. ir - taigi vis tiek istorinė.
Re: Ir tada, ir dabarmadama_volpeJuly 8 2009, 14:38:39 UTC
Apie Zinkevičių legendų girdėjau. Bet vat pagal topicą negaliu prisimint. Kas nepatiko, nesupratau, buvo žiauriai neįdomu, sėkmingai išdulkėjo iš galvos, nepalikę pėdsako. Gaila, kad išdulkėjo daug kas iš to, kas patiko. Nebepaskaityčiau Εὐριπίδης. Ir Ovidijaus tiek ir teprsimenu, kad aurea prima sat'ast aetas, quae vindice nullo, sponte sua, sine lege fidem rectumque colebat. O mokėjau. Daug.
Gal A. Degučio logika? Tik labai mažai jos tebuvo. Gal Bumblausko istorija. Stundžia geras krienas buvo, bet nepasakyčiau, kad smegenus į vietą sustatė. Nu, čia gi žurnalistika, kur nei mokslas, nei ką.
Va Gedučio nepažįstu bent iš pavardės. O Algirdas Degutis buvo zveriūga be sentimentų. Neįsikertančius į logikos uždavinius jis po tris kartus mėžė lauk. Bet man patiko, aš kažkaip vienas pirmųjų tas užduotis minkyti baigdavau. Jis prie tokių nesikabinėjo.
Bet kad nebuvo tokių dalykų studijose. Aišku niekas nepatikės :)
Naudingi dalykai iškart atrodė naudingi, o nemėgti iki pat šiol nesurado jokio teigiamo pritaikymo/nušvitimo.
Sakyčiau tokių atvejų pasitaikė su gyvų žmonių pastebėjimais, kurie atsirakino tik vėliau - perfekcionizmo džinus sugrūst atgal į skardinę, pasikapstyti po šeimos bruožus, norint suprasti savus niuansus, ir panašiai :)
Pirmadieni, astunta ryto, filosofija. As paprastai i paskaita namu atvaziuodavau, tekdavo keltis 5:30. Kęstutis Skrupskelis deste. Tai vat jo paskaitose ismokau miegot :) Bande jis i musu jaunas ir durnas galvas ir Kanta instaliuot, bet man trys puslapiai - ir uzmigdavau. Taip ir likau neperskaites. Ziaurus kirvis buvo, pazadejo kad egzamine klausimai bus tik "is paskaitu medziagos". O buvo ir is seminaru, ir is savarankisku skaitymu. As is jo mokiausi per pertraukas, rukydamas prie VDU iejimo. Kartais taip sudomindavo, kad i paskaitas abu paveluodavom :) Man tikrai atrode neidomu ir nereikalinga. Bet savo dave. Tik nezinau ar pati destytojo asmenybe, ar dalykas
( ... )
Comments 20
Reply
Beje, Stundžia negailestingai keršijo už savo paskaitų ignoravimą. Ir tai nepadėjo padėti lietuvių istorinės gramatikos.
Reply
matyt, priklauso nuo dėstytojo - zinkevičius buvo unikumas.
ir - taigi vis tiek istorinė.
Reply
Bet vat pagal topicą negaliu prisimint. Kas nepatiko, nesupratau, buvo žiauriai neįdomu, sėkmingai išdulkėjo iš galvos, nepalikę pėdsako.
Gaila, kad išdulkėjo daug kas iš to, kas patiko. Nebepaskaityčiau Εὐριπίδης. Ir Ovidijaus tiek ir teprsimenu, kad aurea prima sat'ast aetas, quae vindice nullo, sponte sua, sine lege fidem rectumque colebat.
O mokėjau. Daug.
Reply
Reply
Reply
Reply
Reply
Naudingi dalykai iškart atrodė naudingi, o nemėgti iki pat šiol nesurado jokio teigiamo pritaikymo/nušvitimo.
Sakyčiau tokių atvejų pasitaikė su gyvų žmonių pastebėjimais, kurie atsirakino tik vėliau - perfekcionizmo džinus sugrūst atgal į skardinę, pasikapstyti po šeimos bruožus, norint suprasti savus niuansus, ir panašiai :)
Reply
Reply
Leave a comment