Dugne
Buvo tokia Aleksejaus Peškovo, kurio literatūriniu pseudonimu Vilniuje kitados buvo pavadinta Pilies gatvė, pjesė.
Tik mano šių užrašų objektas bus ne Maksimas Gorkis ir jo pavaizduoti žmonės be tinkamos gyvenamosios vietos. Tiesiog kartais vis išgirsti šitą ilgėsingą atsidusėjimą: Dugnas.
Arba ne - kitaip. Beveik taip, kaip rašė Žvaneckis: Va... Jau... Dabar... Jau... Bumbt... Na... Tuoj... Tuojau... Šit... Dugnas... Oi... Kaip čia buvo?..
Angliškai dugnas - bottom - turi tokių prasmių, kad su vietiniais dugnologais jau net ir nesinori ginčytis. Gal toje kitoje angliškoje prasmėje ir atsiduriame iš tikrųjų.
Bet kaip mokslas dugnologija, arba, lotyniškai tariant, fundologija (nieko bendra su fondais, nors ką ten, tiesą sakant, žinai...) gimtinėje gal ir turėtų turėti perspektyvų.
Nes nespėsi apsidairyti, kaip koks naras mėgėjas praneša išvydęs jį, išsvajotąjį - dugną.
Juk tikrai ne trečias kartas, ir visi standartiniai bei mylimi grėbliai jau greitai vėl bus sudėlioti savo vietose (svarbiausia - tose pačiose) dantimis į viršų. Ar - pataisykit mane, jeigu klystu - biudžeto išlaidos, pavyzdžiui, valdymo dalyje jau nupjaustytos? Verslo skatinimo paketai jau atkeliavo iki verslo?
Na, ir šiaip - kam mokytis iš svetimų klaidų, jeigu galima kartoti savąsias?
Dugnologijos teorinius pagrindus gal geriau už mane paklotų koks kruopštesnis raštininkas.
Bet užrašysiu, kad nepamirščiau, kryptis, į kurias įsikibus galima būtų pradėti tyrinėti ir aprašinėti.
Skirtinguose vandens telkiniuose dugnas skirtingas. Jeigu smėliukas kaip kokioje Dusioje, tai gal ir gali jį pamatyti. Tik skaidriame vandenyje smėlėtas dugnas atrodo gerokai arčiau nei yra iš tikrųjų.
O jeigu dumblas? Graibyk koja negraibęs - vis smenga ir smenga. Jau rodos, dugnas - o ne, pasirodo, tu dar pusę metro į dumblą lįsi. O dar čia pat dėlės atbėga atidunda. Jos juk kai įsisiurbia - nejauti, nes suleidžia tokių visokių malonybinių seilėtų paguodžiančių pareiškimų į žaizdelę.
Na, ir dugno siekimas stovinčiame vandenyje, lėtoje srovėje ir greitoje srovėje - visai skirtingi dalykai. Dugnas gali būti ir nebaisiame gylyje, bet jeigu srovė rimta?
Atskirai dar reikėtų aptarti dugno siekimo jūroje ypatumus - ypač kai ten po audrų susidaro duobės bei atsiranda visokių srovių.
Ką aš pats manau apie dugnus? Dugnas yra tada ir ten, kai nusprendi, kad jau gana dusti ir skęsti. Tuomet pradedi kilti į paviršių ir plaukti. Net jeigu iki tol ir nemokėjai.
Tik mano šių užrašų objektas bus ne Maksimas Gorkis ir jo pavaizduoti žmonės be tinkamos gyvenamosios vietos. Tiesiog kartais vis išgirsti šitą ilgėsingą atsidusėjimą: Dugnas.
Arba ne - kitaip. Beveik taip, kaip rašė Žvaneckis: Va... Jau... Dabar... Jau... Bumbt... Na... Tuoj... Tuojau... Šit... Dugnas... Oi... Kaip čia buvo?..
Angliškai dugnas - bottom - turi tokių prasmių, kad su vietiniais dugnologais jau net ir nesinori ginčytis. Gal toje kitoje angliškoje prasmėje ir atsiduriame iš tikrųjų.
Bet kaip mokslas dugnologija, arba, lotyniškai tariant, fundologija (nieko bendra su fondais, nors ką ten, tiesą sakant, žinai...) gimtinėje gal ir turėtų turėti perspektyvų.
Nes nespėsi apsidairyti, kaip koks naras mėgėjas praneša išvydęs jį, išsvajotąjį - dugną.
Juk tikrai ne trečias kartas, ir visi standartiniai bei mylimi grėbliai jau greitai vėl bus sudėlioti savo vietose (svarbiausia - tose pačiose) dantimis į viršų. Ar - pataisykit mane, jeigu klystu - biudžeto išlaidos, pavyzdžiui, valdymo dalyje jau nupjaustytos? Verslo skatinimo paketai jau atkeliavo iki verslo?
Na, ir šiaip - kam mokytis iš svetimų klaidų, jeigu galima kartoti savąsias?
Dugnologijos teorinius pagrindus gal geriau už mane paklotų koks kruopštesnis raštininkas.
Bet užrašysiu, kad nepamirščiau, kryptis, į kurias įsikibus galima būtų pradėti tyrinėti ir aprašinėti.
Skirtinguose vandens telkiniuose dugnas skirtingas. Jeigu smėliukas kaip kokioje Dusioje, tai gal ir gali jį pamatyti. Tik skaidriame vandenyje smėlėtas dugnas atrodo gerokai arčiau nei yra iš tikrųjų.
O jeigu dumblas? Graibyk koja negraibęs - vis smenga ir smenga. Jau rodos, dugnas - o ne, pasirodo, tu dar pusę metro į dumblą lįsi. O dar čia pat dėlės atbėga atidunda. Jos juk kai įsisiurbia - nejauti, nes suleidžia tokių visokių malonybinių seilėtų paguodžiančių pareiškimų į žaizdelę.
Na, ir dugno siekimas stovinčiame vandenyje, lėtoje srovėje ir greitoje srovėje - visai skirtingi dalykai. Dugnas gali būti ir nebaisiame gylyje, bet jeigu srovė rimta?
Atskirai dar reikėtų aptarti dugno siekimo jūroje ypatumus - ypač kai ten po audrų susidaro duobės bei atsiranda visokių srovių.
Ką aš pats manau apie dugnus? Dugnas yra tada ir ten, kai nusprendi, kad jau gana dusti ir skęsti. Tuomet pradedi kilti į paviršių ir plaukti. Net jeigu iki tol ir nemokėjai.