Žinios
Ne kasdien rašau tinklaraštyje, nes darbo iš tikrųjų daug.
Vakarais kartais jauties kaip koks iš kalnų pareinantis muflonas. Tai va kai šiandien pareidinėjau iš kalnų, žingsniavau pro „Valstybės žinių“ pastatą. Ir mintys pasuko nuodėmės takeliu - pradėjau galvoti apie sunkią valdžios dalią ir apie valstybės biudžetą. Na, taip, blogai elgiausi, žinau, bet nieko tuo metu negalėjau sau padaryti.
Žiūriu aš į tą „Valstybės žinių“ pastatą ir galvoju - o juk jis iš mano pinigų išlaikomas. Didelis, gražus, brangus. Šimtas visų „Verslo žinių“ padalinių darbuotojų tilptų viename jo aukšte. Na, gal dviejuose.
O ką veikia „Valstybės žinios“? Kam jos reikalingos? Na, sakykim, jos turi išleisti visus įstatymus ir kitus norminius aktus, nes tik tada jie įsigalioja. Pagal įstatymą. Atidėkim į šalį keistai liberalius svarstymus, kad tą misiją galėtų panešti ir kokios nors komercinės leidyklos. Tiek to. Kiek tokiam paminėtam darbui reikia žmonių? Rašytojų juk ten nėra. Trijų - organizatoriaus, jis gali vadintis kad ir direktorium ar net prezidentu, jeigu nori; kalbos tvarkytojo; maketuotojo - jie irgi gali vadintis kaip nori. Viskas. Buhalterę galima samdyti iš šalies - kad ir iš Seimo.
Visiems kitiems darbams, kurių jie ten susigalvoja, kažin ar reikia kokios specializuotos struktūros - visada galima skelbti konkursus.
Aš nesvarstau apie valdžios AB „Autoūkis“ ar apie LRT autoūkį, nes apie tai nieko nesuprantu. Nors galėčiau svaičioti, pavyzdžiui, tema: kodėl to darbo nedelegavus kokiems servisams kur Viršuliškėse ar Karoliniškėse.
Aš čia samprotauju apie sritį, kurią šiek tiek išmanau. Visoms būtinoms (būtinoms, o ne sugalvotoms) „Valstybės žinių“ funkcijoms atlikti tikrai nereikia tiek žmonių, kiek gali tilpti tame name. Užtektų vieno kabineto. Ir net nekalbu apie pirtis, kažkur ten esančias, ar keistus vadovų atlyginimus. Tai kodėl tas namas dar neišnuomotas kokioms nors komercinėms organizacijoms (nors šiais laikais išnuomoti būtų sunku, tas tiesa, bet juk vis tiek įmanoma)?
Taip nuodėmingai aš svarsčiau apie vieną namą. Kaip koks nelietuvis. Kaip koks mokesčių mokėtojas, atsiprašant. O kiek tokių namų? Bet valdymui skirtų išlaidų biudžete kaip neišeina sumažinti, taip neišeina. Vargšas, vargšas premjeras.
UPD.
Čia neseniai man guodėsi žmogus, kad vienoje ministerijoje yra tik du tarnybiniai automobiliai. Vienas - ministrui, kitas - visiems kitiems. Vargšai.
Aš visą laiką - ir būdamas savininku, ir būdamas samdomu darbuotoju - važinėjau savo mašina darbo reikalais ir niekada dėl to nesukau sau galvos. Dabar - ypač. Sunku yra. Kiekvieną litą reikia skaičiuoti.
Brangieji (visom prasmėm), parduokit dar ir tuos du bei persėskit prie savo vairų, nubraukite biudžete eilutę "autoparko išlaikymas". Nieko jums baisaus neatsitiks. Na, negalėsite kada furšetuky įmaukti - irgi tik į sveikatą. Mes, mokesčių mokėtojai, įvertinsim. Viskas prasideda nuo smulkmenų.
Vargšas, vargšas premjeras.
Vakarais kartais jauties kaip koks iš kalnų pareinantis muflonas. Tai va kai šiandien pareidinėjau iš kalnų, žingsniavau pro „Valstybės žinių“ pastatą. Ir mintys pasuko nuodėmės takeliu - pradėjau galvoti apie sunkią valdžios dalią ir apie valstybės biudžetą. Na, taip, blogai elgiausi, žinau, bet nieko tuo metu negalėjau sau padaryti.
Žiūriu aš į tą „Valstybės žinių“ pastatą ir galvoju - o juk jis iš mano pinigų išlaikomas. Didelis, gražus, brangus. Šimtas visų „Verslo žinių“ padalinių darbuotojų tilptų viename jo aukšte. Na, gal dviejuose.
O ką veikia „Valstybės žinios“? Kam jos reikalingos? Na, sakykim, jos turi išleisti visus įstatymus ir kitus norminius aktus, nes tik tada jie įsigalioja. Pagal įstatymą. Atidėkim į šalį keistai liberalius svarstymus, kad tą misiją galėtų panešti ir kokios nors komercinės leidyklos. Tiek to. Kiek tokiam paminėtam darbui reikia žmonių? Rašytojų juk ten nėra. Trijų - organizatoriaus, jis gali vadintis kad ir direktorium ar net prezidentu, jeigu nori; kalbos tvarkytojo; maketuotojo - jie irgi gali vadintis kaip nori. Viskas. Buhalterę galima samdyti iš šalies - kad ir iš Seimo.
Visiems kitiems darbams, kurių jie ten susigalvoja, kažin ar reikia kokios specializuotos struktūros - visada galima skelbti konkursus.
Aš nesvarstau apie valdžios AB „Autoūkis“ ar apie LRT autoūkį, nes apie tai nieko nesuprantu. Nors galėčiau svaičioti, pavyzdžiui, tema: kodėl to darbo nedelegavus kokiems servisams kur Viršuliškėse ar Karoliniškėse.
Aš čia samprotauju apie sritį, kurią šiek tiek išmanau. Visoms būtinoms (būtinoms, o ne sugalvotoms) „Valstybės žinių“ funkcijoms atlikti tikrai nereikia tiek žmonių, kiek gali tilpti tame name. Užtektų vieno kabineto. Ir net nekalbu apie pirtis, kažkur ten esančias, ar keistus vadovų atlyginimus. Tai kodėl tas namas dar neišnuomotas kokioms nors komercinėms organizacijoms (nors šiais laikais išnuomoti būtų sunku, tas tiesa, bet juk vis tiek įmanoma)?
Taip nuodėmingai aš svarsčiau apie vieną namą. Kaip koks nelietuvis. Kaip koks mokesčių mokėtojas, atsiprašant. O kiek tokių namų? Bet valdymui skirtų išlaidų biudžete kaip neišeina sumažinti, taip neišeina. Vargšas, vargšas premjeras.
UPD.
Čia neseniai man guodėsi žmogus, kad vienoje ministerijoje yra tik du tarnybiniai automobiliai. Vienas - ministrui, kitas - visiems kitiems. Vargšai.
Aš visą laiką - ir būdamas savininku, ir būdamas samdomu darbuotoju - važinėjau savo mašina darbo reikalais ir niekada dėl to nesukau sau galvos. Dabar - ypač. Sunku yra. Kiekvieną litą reikia skaičiuoti.
Brangieji (visom prasmėm), parduokit dar ir tuos du bei persėskit prie savo vairų, nubraukite biudžete eilutę "autoparko išlaikymas". Nieko jums baisaus neatsitiks. Na, negalėsite kada furšetuky įmaukti - irgi tik į sveikatą. Mes, mokesčių mokėtojai, įvertinsim. Viskas prasideda nuo smulkmenų.
Vargšas, vargšas premjeras.