Kai kalbama apie pokyčių potroškį, aš visada prisimenu Remarko frazę, kaip "mobilizacija šlavė karevines" ir kad į I-ąjį pasaulinį karą eita su šūkiu, kad daugiau jau nebus kaip seniau. Tuo metu buvau per mažas, kad jausčiau tokį potroškį, bet banga nešė, tiesiog nešė. Bet dabar tai melsčiausi, kad didelių sukrėtimų nebebūtų. Ir kai kokio ibicvs žurnale perskaitau kokio nors bjaurybės palinkėjimą "Linkiu sutikti kitus metus atnaujintoje SSRS" tai taip ir supykina...
Ilgai laukti reikės :S O ir tarp LABAI jaunų matau tokių ne-pozityvo šalininkų, žinančių, kaip gerai buvo "prie ruso", kad oj.
Mane asmeniškai gąsdina, kad sausio 13-oji ir kitos tautinės šventės/renginiai tampa kankinamai panašūs į mano vaikystės susitikimus su karo veteranais ir revoliucionieriais, kurių metu buvo patogu ruošti pamokas, sėdint paskutinėj eilėj prie lango. Jeigu pabėgt nepavykdavo. Ne, aš nežinau, kaip reikėtų švęsti. Bet kad ne taip, tai faktas. Nes retorika mintinai žinoma, tik vardai ir realijos pakeistos.
Atvirai sakant, man tada apskritai atrodė, kad mus sovietų kariuomenė galų gale patvarkys. Didelės baimės lyg ir nebuvo. Gal dėl to, kad iki tol jau buvau pasivažinėjęs po Pietų Kaukazą, Rusiją. O vienas pagrindinių įspūdžių iš ten buvo: kariuomenė gal ir laimi (nesvarbu, trumpam ar ilgam), bet nesiima tūkstančiais skaičiuojamų skerdynių, neformuoja efelonų į Sibirą, etc. Net kai kokią sausio 15 d. pirmą kartą sugrįžus namo mama parodė mūsų balkone paslėptus kelis mažo kalibro šautuvus ir Kalašnikovo automatą (gyvenome palyginti netoli nuo parlamento, tad KAM tarnavę ir išorės gynybos žiede aplink Aukščiausiąją Tarybą budėję giminaičiai sunešė ginklus pas mus), iš baimės vidurių nepaleido
( ... )
Tada buvau paauglys, todel be trumparegisku uzmaciu nelabai kas rupejo. Siandien dekingas visiems, kurie tada neliko palyginti saugiuose namuose. Ir kur as siandien buciau, jei ne tie zmones?.. Ir dar vieno dalyko niekaip nesuprantu: kokio velnio kai kurie zmones taip ilgisi sovietijos? Po velniu, negi tokia trumpa atmintis..
Comments 25
Romas
Reply
Reply
Reply
Reply
Reply
kur pradingo tarakonai - va čia tai tema verta gilios analizės?
http://2012god.ru/forum/forum-4/topic-79/page-1/
Reply
(The comment has been removed)
tai kad niurzga, žliumbia, virkauja ir cypauja toli gražu ne tik senoliai.
Reply
Reply
Mane asmeniškai gąsdina, kad sausio 13-oji ir kitos tautinės šventės/renginiai tampa kankinamai panašūs į mano vaikystės susitikimus su karo veteranais ir revoliucionieriais, kurių metu buvo patogu ruošti pamokas, sėdint paskutinėj eilėj prie lango. Jeigu pabėgt nepavykdavo.
Ne, aš nežinau, kaip reikėtų švęsti. Bet kad ne taip, tai faktas. Nes retorika mintinai žinoma, tik vardai ir realijos pakeistos.
Reply
Reply
Siandien dekingas visiems, kurie tada neliko palyginti saugiuose namuose. Ir kur as siandien buciau, jei ne tie zmones?..
Ir dar vieno dalyko niekaip nesuprantu: kokio velnio kai kurie zmones taip ilgisi sovietijos? Po velniu, negi tokia trumpa atmintis..
Reply
Leave a comment