Nuomonės praradimas
Aš turiu problemą.
Kuo ilgiau gyvenu, tuo mažiau turiu nuomonę. Kai man buvo trylika, nuomonę turėjau ir net labai. Kai buvo aštuoniolika, turėjau ją tokią, kad net nu. Apie viską. Griežtai ir iš karto. Gult stot. Ne - sušaudyti. Nesikalbėsiu. Nesisveikinsiu. Prakeikiu. Tu mirsi. Tu neišgyvensi žiemos.
Įdomu tai, kad va būtent tuo pasaulio apsičiupinėjimo laikotarpiu (iki kokių trisdešimties) nuomonės buvo labai griežtos, bet kas porą metų vis kitos. Čia aš ranka perrašinėjau Bhagavadgitą (todėl man truputį juokingi tie veikėjai, bandantys dabar man ją gatvėje parduoti) ir kalbėjau mantras, čia skaičiau Castañeda ir bandžiau eksperimentuoti su nemigomis ir nevalgomis (grybų bijojau, adatų aš bijau irgi). Na, ir taip toliau - daug ir įvairiai.
Ir kaskart nuomonė vis buvo. Ir kaskart griežta. Apie viską. Gult stot. Tu durnas. Ne, tai tu pats durnas. Tu ne taip gyveni. Tu pats ne taip gyveni ir dar nieko nesupranti. Eik iš naujo skaityti Jungą. Ir Nietzsche. Ir Pranašų knygas. Arba eik pasišnekėti su va tuo va guru. Matai? Jis tikras guru. Todėl ir sėdi čia prie puodelio arbatos.
Paskui ji pradėjo pamažu nykti.
Paradoksas tas, kad nykti ji pradėjo tuomet, kai teko pačiam priiminėti sprendimus. Iš pradžių dėl teksto - geras ar blogas. O gal geras šičia, o blogas čia? O gal tinka va taip, o gal netinka? Paskui dėl žmonių - palikti, priimti, paleisti, pervesti. Kartais dėl verslo - imtis ar nesiimti to ar šito. Kuo dažniau teko priiminėti sprendimus, nuo kurių kažkas iš tikrųjų priklausė, tuo mažiau man liko mano griežtos nuomonės.
Dabar, kai neretai juos tenka priiminėti vos ne kas pusvalandį, aš vis dažniau pats sau sakau - nežinau. Nežinau, ar gerai (kas gerai, paklausite? nesvarbu - tas ar kitas). Žinoma, gerai. Ar gerai morka? Kartais gerai. O rožė? Irgi gerai. Kartais. Kitais atvejais negu morka. Bachas gerai? Gerai, kai nuotaika. Lady Gaga gerai? Savo vietoj ir savo laiku - irgi gerai.
Ar galima padaryti šitaip? Galima. O kitaip? Irgi galima. Bus lėčiau, bet gal tobuliau, kruopščiau. Svarbu laiku. Ir svarbu gerai. Kas yra gerai? Gerai yra gerai. Gali būti įvairiai gerai, bet kai gerai - visi mato. Na, gerai, ne visi. Bet ne vienas.
Ir, tiesa, aš jau ir nebežinau, ar tai yra problema.
Ir, žinoma, dešimties Dievo įsakymų niekas neatšaukė.
Kuo ilgiau gyvenu, tuo mažiau turiu nuomonę. Kai man buvo trylika, nuomonę turėjau ir net labai. Kai buvo aštuoniolika, turėjau ją tokią, kad net nu. Apie viską. Griežtai ir iš karto. Gult stot. Ne - sušaudyti. Nesikalbėsiu. Nesisveikinsiu. Prakeikiu. Tu mirsi. Tu neišgyvensi žiemos.
Įdomu tai, kad va būtent tuo pasaulio apsičiupinėjimo laikotarpiu (iki kokių trisdešimties) nuomonės buvo labai griežtos, bet kas porą metų vis kitos. Čia aš ranka perrašinėjau Bhagavadgitą (todėl man truputį juokingi tie veikėjai, bandantys dabar man ją gatvėje parduoti) ir kalbėjau mantras, čia skaičiau Castañeda ir bandžiau eksperimentuoti su nemigomis ir nevalgomis (grybų bijojau, adatų aš bijau irgi). Na, ir taip toliau - daug ir įvairiai.
Ir kaskart nuomonė vis buvo. Ir kaskart griežta. Apie viską. Gult stot. Tu durnas. Ne, tai tu pats durnas. Tu ne taip gyveni. Tu pats ne taip gyveni ir dar nieko nesupranti. Eik iš naujo skaityti Jungą. Ir Nietzsche. Ir Pranašų knygas. Arba eik pasišnekėti su va tuo va guru. Matai? Jis tikras guru. Todėl ir sėdi čia prie puodelio arbatos.
Paskui ji pradėjo pamažu nykti.
Paradoksas tas, kad nykti ji pradėjo tuomet, kai teko pačiam priiminėti sprendimus. Iš pradžių dėl teksto - geras ar blogas. O gal geras šičia, o blogas čia? O gal tinka va taip, o gal netinka? Paskui dėl žmonių - palikti, priimti, paleisti, pervesti. Kartais dėl verslo - imtis ar nesiimti to ar šito. Kuo dažniau teko priiminėti sprendimus, nuo kurių kažkas iš tikrųjų priklausė, tuo mažiau man liko mano griežtos nuomonės.
Dabar, kai neretai juos tenka priiminėti vos ne kas pusvalandį, aš vis dažniau pats sau sakau - nežinau. Nežinau, ar gerai (kas gerai, paklausite? nesvarbu - tas ar kitas). Žinoma, gerai. Ar gerai morka? Kartais gerai. O rožė? Irgi gerai. Kartais. Kitais atvejais negu morka. Bachas gerai? Gerai, kai nuotaika. Lady Gaga gerai? Savo vietoj ir savo laiku - irgi gerai.
Ar galima padaryti šitaip? Galima. O kitaip? Irgi galima. Bus lėčiau, bet gal tobuliau, kruopščiau. Svarbu laiku. Ir svarbu gerai. Kas yra gerai? Gerai yra gerai. Gali būti įvairiai gerai, bet kai gerai - visi mato. Na, gerai, ne visi. Bet ne vienas.
Ir, tiesa, aš jau ir nebežinau, ar tai yra problema.
Ir, žinoma, dešimties Dievo įsakymų niekas neatšaukė.