Apgavystės
Kartais žmonės žiauriai apgauna.
Pavyzdžiui, tu matai blondinę, kuri atrodo nužengusi tiesiai iš „olialia“ - kojos iš ausų, lūpos kaspinėliu, bruožai atrodo skaptuoti nuolat žvilgčiojant į skaičių „phi“. Galėtų dirbti modeliu dabar pat. Dainuoti ką nors apie „kovą karjerai per lovą“. Medžioti oligarchus tamsiuose „San Valentino“ užutekių mauruose. Iš pirmo žvilgsnio darbe turėtų būti beviltiška ir tinkama tik kavai plikyti.
Bet ne - prabėga saujelė laiko ir pasirodo, kad šita „catwalk lady“ yra darbštuolė, protinguolė ir visokia kitokia puikuolė.
Arba, pavyzdžiui, susitinki pilietį, kuris prieštarauja lygiai kiekvienam tavo sakiniui, visas kampuotas, sušiauštas kaip stambiausio grūdo švitrinis popierius. Praeina mėnuo kitas, ir paaiškėja, kad va būtent šitas abrazyvinis ežiukas pasiūlo mažiausiai po vieną šviežią idėją kasdien.
Šitaip būti apgautam man patinka.
Nepatinka, kai apgauna priešingai. Kai, tarkim, medum varvančios akys, pasirodo, turi prikabintą itin palaidą liežuvį. Arba kai didžiausias trimituotojas pasirodo besąs tik švilpukas, į kurį ir nueina visas garas. Arba kai „nesuprastas genijus“ reiškia „niekada nepabaigiau jokio darbo“.
Bet tokius nėra labai sunku išmokti greitai atpažinti. Jie, priešingai nei maloniai apgaudinėjantys, dažniausiai yra daugiau ar mažiau tokie „štampuoti“, ir žodynas jų paprastai esti gana standartinis.
Todėl jie iš esmės net neturėtų guostis, kad „pagal drabužį sutinka“. Net ir tiek laiko niekas neduos. Nors, aišku, gyvenime būna visaip. Ką jūs man tuoj pat komentaruose, žinoma, ir paaiškinsite.
Pavyzdžiui, tu matai blondinę, kuri atrodo nužengusi tiesiai iš „olialia“ - kojos iš ausų, lūpos kaspinėliu, bruožai atrodo skaptuoti nuolat žvilgčiojant į skaičių „phi“. Galėtų dirbti modeliu dabar pat. Dainuoti ką nors apie „kovą karjerai per lovą“. Medžioti oligarchus tamsiuose „San Valentino“ užutekių mauruose. Iš pirmo žvilgsnio darbe turėtų būti beviltiška ir tinkama tik kavai plikyti.
Bet ne - prabėga saujelė laiko ir pasirodo, kad šita „catwalk lady“ yra darbštuolė, protinguolė ir visokia kitokia puikuolė.
Arba, pavyzdžiui, susitinki pilietį, kuris prieštarauja lygiai kiekvienam tavo sakiniui, visas kampuotas, sušiauštas kaip stambiausio grūdo švitrinis popierius. Praeina mėnuo kitas, ir paaiškėja, kad va būtent šitas abrazyvinis ežiukas pasiūlo mažiausiai po vieną šviežią idėją kasdien.
Šitaip būti apgautam man patinka.
Nepatinka, kai apgauna priešingai. Kai, tarkim, medum varvančios akys, pasirodo, turi prikabintą itin palaidą liežuvį. Arba kai didžiausias trimituotojas pasirodo besąs tik švilpukas, į kurį ir nueina visas garas. Arba kai „nesuprastas genijus“ reiškia „niekada nepabaigiau jokio darbo“.
Bet tokius nėra labai sunku išmokti greitai atpažinti. Jie, priešingai nei maloniai apgaudinėjantys, dažniausiai yra daugiau ar mažiau tokie „štampuoti“, ir žodynas jų paprastai esti gana standartinis.
Todėl jie iš esmės net neturėtų guostis, kad „pagal drabužį sutinka“. Net ir tiek laiko niekas neduos. Nors, aišku, gyvenime būna visaip. Ką jūs man tuoj pat komentaruose, žinoma, ir paaiškinsite.