Aprilis nenumaldomas artėja
„Pavasarį taip norisi nertis iš odos“, - sakė vienas toks smauglys.
Perskaičiau šičia, kad Arūnas Valinskas ruošiasi dėti mandatą ant aukciono. Tai yra, atseit, jeigu vienos tokios laidos metu paskambins trys šimtai tūkstančių žiūrovų ir paprašys, kad jis grįžtų iš politikos į pramogų pasaulį, tai jis taip ir padarys.
Jeigu tai ne kiek paankstintas balandžio pirmosios pokštas. O bendrai - viskas bus būtent kvailių dieną, tad, jeigu pats vyksmas ir vyks, bet kur nors ne taip nuvyks, tai visada bus galima pasakyti: „aprilis...“
Ne, su trimis šimtais tūkstančių čia gal ir kiek persistengta. Tiek Lietuvoje dar niekas nesurinko net nuo durų iki durų bei poliklinikų koridoriais vaikščiodamas. Bet man norėtųsi pamatyti veidus arba gal net smegenis tų dešimties ar penkiolikos tūkstančių, kurie vis dėlto paskambins. Pas antpirštininką prie stoties, tu bent jau laimėti kažką gali viltis. Iš didelio naivumo, bet viltis gali. O čia?
Man dar vienas kitas klausimas kyla. Ar čia viskas tvarkoj, kai taip laisvai elgiamasi su žmonių įteiktu mandatu ir jų patikėta atsakomybės našta? Na, vieša ir šmaikštu, bet kuo jau taip labai nuo Karaliaus skiriasi?
Ir antras klausimas - o ar toks pareiškimas savaime nereiškia, kad prelegentas jau lyg ir grįžo į pramogų pasaulį, ir aukcionui čia vietos nebelieka?
Perskaičiau šičia, kad Arūnas Valinskas ruošiasi dėti mandatą ant aukciono. Tai yra, atseit, jeigu vienos tokios laidos metu paskambins trys šimtai tūkstančių žiūrovų ir paprašys, kad jis grįžtų iš politikos į pramogų pasaulį, tai jis taip ir padarys.
Jeigu tai ne kiek paankstintas balandžio pirmosios pokštas. O bendrai - viskas bus būtent kvailių dieną, tad, jeigu pats vyksmas ir vyks, bet kur nors ne taip nuvyks, tai visada bus galima pasakyti: „aprilis...“
Ne, su trimis šimtais tūkstančių čia gal ir kiek persistengta. Tiek Lietuvoje dar niekas nesurinko net nuo durų iki durų bei poliklinikų koridoriais vaikščiodamas. Bet man norėtųsi pamatyti veidus arba gal net smegenis tų dešimties ar penkiolikos tūkstančių, kurie vis dėlto paskambins. Pas antpirštininką prie stoties, tu bent jau laimėti kažką gali viltis. Iš didelio naivumo, bet viltis gali. O čia?
Man dar vienas kitas klausimas kyla. Ar čia viskas tvarkoj, kai taip laisvai elgiamasi su žmonių įteiktu mandatu ir jų patikėta atsakomybės našta? Na, vieša ir šmaikštu, bet kuo jau taip labai nuo Karaliaus skiriasi?
Ir antras klausimas - o ar toks pareiškimas savaime nereiškia, kad prelegentas jau lyg ir grįžo į pramogų pasaulį, ir aukcionui čia vietos nebelieka?