Pernai Lenkijoje kūnsargių klausimas buvo išsprendžiamas būtent taip. Mūsiškių apsauginių - gal du. Tačiau palyda - du mikroautobusai (matyt, dvi pamainos) užtamsintais stiklais iš atitinkamos lenkų tarnybos. Ir ne mūsiškai, o lenkai sprendė, kiek pajėgų reikia apsaugoti kaimyninės šalies premjerą.
Antai garsiajame Punsko slėnyje prie ežero - linksmybės, alus liejasi, kumpiai kapojami, dainuojama... O tamsiais kombinezonais vilkintys pareigūnai čia pat - ant skardžio savo mikroautobusuose. Abejingai veidais, be ypatingo susidomėjimo, be nepasitenkinimo, beveik nematomi (kas buvo it privalumas), etc.
Taip, pagal taisykles priimanti šalis užtikrina aukšto (rangu) svečio saugumą. Nuosavi gi - prisiderina arba pateikia specifinių reikalavimų (rusų, prancūzų, amerikiečių ir pan.). Mūsiškiai specifinių reikalavimų šiuo atveju neturi, juolab, kad priimančioji šalis ne tik pasistengs, bet gal ir kiek persistengs. :)
Lietuviška apsauga pasikeisdama mina šalia ant dviračių arba gale autobusiuke, o baltarusių telochroniteliai (greičiau - saugumiečiai, sako, turintys įgaliojimų daugiau nei visa jų milicija kartu sudėjus) - šalia su dideliu džipu su migalkėm ir dar dvi milicijos priekyje ir viena gale. Juk kai rusai grasina užsukt čiaupą, reikia draugų Vakaruose. O neduokdie, kas nors beminančiam kaimynui atsitiks. Arba koks nesankcionuotas susitikimas įvyks. Dėl to, matyt, ir nebuvo nakvynių daugiaaukščiuose viešbučiuose.
Comments 12
Antai garsiajame Punsko slėnyje prie ežero - linksmybės, alus liejasi, kumpiai kapojami, dainuojama... O tamsiais kombinezonais vilkintys pareigūnai čia pat - ant skardžio savo mikroautobusuose. Abejingai veidais, be ypatingo susidomėjimo, be nepasitenkinimo, beveik nematomi (kas buvo it privalumas), etc.
Reply
Reply
Reply
Reply
Reply
Reply
Leave a comment