Seno bambeklio veranda-86
Šiandien labai trumpai.
Kažkokie keisti jausmai apima tuomet, kai pranešęs autoriui apie fakto klaidą, gauni atsakymą: „taip, tas tiesa, betotačiau aš norėjau pasakyti, kad...“
Tai jeigu norėjai ką pasakyti, reikėjo ir sakyti. Gerb. Priekabusis ir Atidusis Skaitytojas tikrai nespėlios, ką tu norėjai pasakyti.
O apskritai pastarųjų dienų redagavimas kažkaip sukėlė vieną kitą mintį apie euro-biuro-newspeak‘o įtaką žmonių mąstymui, nekalbant jau apie poveikį rašymui gimtąja kalba.
Ta naujakalbė yra kvazigyvas organizmas, panašus į virusą. Ji pati gali gaminti (ir gamina) tekstus, žmogus yra tik garsintojas. Kai naujakalbės dažnas vartotojas pabando persijungti į gimtąją kalbą, atsiranda konfliktas. Žmogus, o ne virusas, turi kurti tekstą. Ir nelabai kas iš to išeina tada.
Ir dar prisiminiau, kad juk George‘as Orwellas „1984“ pasakodamas apie naujakalbę, kalbėjo iš esmės apie tiesioginį savo darbą - karo metais BBC jis dirbo su vadinamuoju Basic English. Pasiskaitykite apie vadinamąjį Tavistoko projektą.
Turint galvoje BBC įtaką, visai netenka stebėtis, kad anglakalbės reporterystės (nekalbu apie skiltis ar žurnalinius tekstus, kurie dažnai yra visiškai tobula proza) žodynas yra, švelniai tariant, pakankamai suprokrustintas ir, hm, šiek tiek stokojantis spalvų.
Panašiai standartizuotas, apdrožtas ir nugenėtas yra ir tas virusas - euro-biuro-newspeak‘as. Turbūt taip reikia. Dokumentuose žodžiai turi būti suprantami vienareikšmiškai. Bet kuo čia dėtas gyvenimas ir pasakojimai apie jį?
Tuoj dar kiek paredaguosiu ką ne ką ir vėl eisiu skaityti lietuvių kalbos žodynų. Arba kokių Vaižganto raštų.
Kažkokie keisti jausmai apima tuomet, kai pranešęs autoriui apie fakto klaidą, gauni atsakymą: „taip, tas tiesa, betotačiau aš norėjau pasakyti, kad...“
Tai jeigu norėjai ką pasakyti, reikėjo ir sakyti. Gerb. Priekabusis ir Atidusis Skaitytojas tikrai nespėlios, ką tu norėjai pasakyti.
O apskritai pastarųjų dienų redagavimas kažkaip sukėlė vieną kitą mintį apie euro-biuro-newspeak‘o įtaką žmonių mąstymui, nekalbant jau apie poveikį rašymui gimtąja kalba.
Ta naujakalbė yra kvazigyvas organizmas, panašus į virusą. Ji pati gali gaminti (ir gamina) tekstus, žmogus yra tik garsintojas. Kai naujakalbės dažnas vartotojas pabando persijungti į gimtąją kalbą, atsiranda konfliktas. Žmogus, o ne virusas, turi kurti tekstą. Ir nelabai kas iš to išeina tada.
Ir dar prisiminiau, kad juk George‘as Orwellas „1984“ pasakodamas apie naujakalbę, kalbėjo iš esmės apie tiesioginį savo darbą - karo metais BBC jis dirbo su vadinamuoju Basic English. Pasiskaitykite apie vadinamąjį Tavistoko projektą.
Turint galvoje BBC įtaką, visai netenka stebėtis, kad anglakalbės reporterystės (nekalbu apie skiltis ar žurnalinius tekstus, kurie dažnai yra visiškai tobula proza) žodynas yra, švelniai tariant, pakankamai suprokrustintas ir, hm, šiek tiek stokojantis spalvų.
Panašiai standartizuotas, apdrožtas ir nugenėtas yra ir tas virusas - euro-biuro-newspeak‘as. Turbūt taip reikia. Dokumentuose žodžiai turi būti suprantami vienareikšmiškai. Bet kuo čia dėtas gyvenimas ir pasakojimai apie jį?
Tuoj dar kiek paredaguosiu ką ne ką ir vėl eisiu skaityti lietuvių kalbos žodynų. Arba kokių Vaižganto raštų.