Puff. Piš. Ki ki ki. Kol kas maždaug tokia reakcija į „Wikileaks“ skelbiamą JAV diplomatų susirašinėjimą.
Pala, vakar paskelbta per 200 tekstų (nė vieno iš ambasados Vilniuje, kurių, anot sąrašų, būsią 903). Iš viso yra ketvirtis milijono. Jeigu tokiais tempais toliau, tai reikės daugiau negu 1000 dienų, tai yra, trejų metų viską paskelbti.
Kai kurie dokumentai parašyti visai smagia ir gražia proza (
pavyzdžiui, apie kaukazietiškas vestuves) , kai kuriuos buvo labai įdomu skaityti, nes sužinojau nemažai naujo (
pavyzdžiui, apie JAV ir Rusijos pasitarimus dėl Irano branduolinės programos), kai kurie tekstai,
pavyzdžiui, sukels problemų Kinijos diplomatams jau tuojau.
Ten bus darbo tuntams istorikų ir žurnalistų dar ilgai. Kol kas tik labiausiai į akį krintančios razinos rankiojamos. Ir tai - „The Guardian“ skaityti dokumentus subūrė 50 analitikų ir žurnalistų komandą. Neatsilieka „Spiegel“. Dėl „Russkij reporter“, skelbiančio ir komentuojančio tekstus į rytus nuo mūsų - portalas priklauso „Ekspert“ leidybinei grupei, kuri nėra itin nepriklausoma nuo Kremliaus, todėl mūsų spaudai perspausdinant rusų atradimus (berods vakar mačiau kažką didžiausiame Lietuvos portale) vis dėlto vertėtų pasitikrinti pirminiuose šaltiniuose -
kad nebūtų tokių istorijų, apie kurias savo tinklaraštyje pasakoja Andrejus Ilarionovas, buvęs V.Putino ekonomikos patarėjas, dabar - vienas iš rimtesnių opozicijos veidų.
Svarbiausia, ką padarė Julianas Assange‘as ir „Wikileaks“ - visiška valdžios desakralizacija. Nežinau, kiek tai gerai ar blogai, bet taip jau yra. Taip, mes nujautėme ar žinojome, kad už raudonų kilimų, garbės sargybų ir aptakių žodžių viskas va taip paprasta. Bet dokumentuoti ir parodyti yra svarbu.
UPD
Kitąmet J. Assange'as pažadėjo imtis bankų. ;)
http://blogs.forbes.com/andygreenberg/2010/11/29/an-interview-with-wikileaks-julian-assange/