aš tai formuluočiau idealų lietuvišką mitą taip: "lengvai, išmintingai, ne skubotai ir su meile". bet tie mitai jau susimaišę, ir lietuviškų jų gali būti tikrai ne vienas. na ir tas manasis idealusis skamba kaip vienas iš japoniškų labiau (bet labiau archaiškai ir idealistiškai japoniškų). ačiū už post'ą - teikia minčių :)
Lietuvos, tikriausiai, būtų taip: "Čia švogerių, giminių kraštas. Daug pasiekti gali tik turėdamas pažinčių. Jei turi pažinčių, gali ir nearti - tave užstos plati dėdės pusbrolio žmonos svainio nugara. Jei nieko nepažįsti, taip ir liksi tuo mitiniu varguoliu. Arba emigruosi ir svečioj šaly keiksi Lietuvą, bet jei kas sakys, kad lietuviai tokie ir anokie, prabudęs vidinis patriotas iškart duos kritikui į dūdą. Na, ir, žinoma, krepšinis. Vardan tritaškio, puslitrio ir gintaro. Per amžius."
visai smagiai. "svečioj šaly arsi kaip priedurnis ir galiausiai prasimuši bei keiksi Lietuvą..."
būtų tiksliau - nes lietuvis nelinkęs visiškai iki nudurnėjimo nufrustruoti - jis nesiginčys, nešoks į akis valdžiai ar skriaudikui, bet paieškos nišos, kur gali susikurti sau padorų gyvenimą - restauruodamas bažnyčias kaip darė kirkilas iki cėka ar išvažiuodamas į norvegiją.
taip, kuklumas lietuviams būdingas bruožas, o dėl frustracijos - tai slenkstis pas mumi žemas - gal todėl ir savižudybių daugiausia.
dar pridėčiau, kad lietuviams labai patinka istoriniai mitai apie senovės bočius, žemes nuo jūros iki jūros arba, blogiausiu atveju, smetoninę Lietuvą. "tiki šlovinga praeitimi, ja ir remiasi, o ateitis neaiški, nes tokia jau geopolitinė padėtis - tarp Rytų ir Vakarų"
Tokie mitai gal didvalstybėms būdingesni na ir matyt epochoms. Prancuziškasis dabartinis spėju būtų "Streikuojant galima pasiekti nykstamai trumpą darbo savaitę už padorų atlyginimą". Lietuviškasis irgi dabartinis "Tikėjimas blogiausiu, prakeiksmai ir reikalavimai esamoms valdžioms, netrukdo veikti kūrybiškai (nebūtinai legaliai) ir pasiekti savus tikslus"
Man kartais atrodo, kad lietuviai yra tobuli pasipiktintojai ir kovotojai-rezistentai pries sistema. Londone metro nepigus, tai lietuviai negali nerezistuoti pries tokia isnaudojimo sistema, tad spausdina savo bilietus ir net pardavineja. Arba va pas skandinavus baisi socialine neteisybe, jog kiekvienas save gerbiantis skandinavas hyte bei kateri, o lietuviai kateriu neturi. Tai kryptingai kovojama su sia skandinaviska sistema perskirstant kateriu variklius. Ir viskas cia del to, kad lietuvis negali praeiti pro sali, matydamas sistemos ydas. Man visad sudreba sirdis, kai pamatau ka nors neuzrakinta, neprirakinta :)
..šiandien seniukas pašto skyriuje ramiai pasdėjo terbeles ant stalo prie durų ir nukulniavo iki "langelio" tvarkyti reikalų. Žmonės susižvalgė ir palingavo galvomis. Nesaugios terbelės labai rėžė akį.
Greičiau jau tobuli saviplakos. Dvi savaites praleidau su rusais buriuodamas - galiu pasakyti, kad labai padidėjo manyje meilė mūsų tautai, tame tarpe ir dėl to negvelbimo, palyginus. :)
Lietuvoje mitų apstu, pradedant “nuo jūros iki jūros artojai varė su kalavijais taikiai ir tolerantiškai bei su vestuvėmis“ ar “dėl visko kaltas Landsbergis“ arba “NATO mus apgins“ ir baigiant (?) “iš Lietuvos vyksta ne emigracija, o evakuacija“ bei “čystakrovnas litovcas“ (c - toks Žemaitis) arba “3 milijonai yra religija“ ar “medis, namas, vaikas (berniukas“. Galima vardinti ir vardinti. Nors aniedviems atitiktų “užsidirbti galima bet kur, tik ne Lietuvoje, nes čia viskas pavogta iki mūsų“.
Šiaip jau, esame ganėtinai šizofreniška tauta (nenuostabu po tiek metų smegenų krušimo, įskaitant smetonmetį), arba, kitaip pažvelgus - neturime aiškaus išgryninto.
Comments 26
ačiū už post'ą - teikia minčių :)
Reply
Lietuvos, tikriausiai, būtų taip: "Čia švogerių, giminių kraštas. Daug pasiekti gali tik turėdamas pažinčių. Jei turi pažinčių, gali ir nearti - tave užstos plati dėdės pusbrolio žmonos svainio nugara. Jei nieko nepažįsti, taip ir liksi tuo mitiniu varguoliu. Arba emigruosi ir svečioj šaly keiksi Lietuvą, bet jei kas sakys, kad lietuviai tokie ir anokie, prabudęs vidinis patriotas iškart duos kritikui į dūdą. Na, ir, žinoma, krepšinis. Vardan tritaškio, puslitrio ir gintaro. Per amžius."
Reply
būtų tiksliau - nes lietuvis nelinkęs visiškai iki nudurnėjimo nufrustruoti - jis nesiginčys, nešoks į akis valdžiai ar skriaudikui, bet paieškos nišos, kur gali susikurti sau padorų gyvenimą - restauruodamas bažnyčias kaip darė kirkilas iki cėka ar išvažiuodamas į norvegiją.
Reply
taip, kuklumas lietuviams būdingas bruožas, o dėl frustracijos - tai slenkstis pas mumi žemas - gal todėl ir savižudybių daugiausia.
dar pridėčiau, kad lietuviams labai patinka istoriniai mitai apie senovės bočius, žemes nuo jūros iki jūros arba, blogiausiu atveju, smetoninę Lietuvą.
"tiki šlovinga praeitimi, ja ir remiasi, o ateitis neaiški, nes tokia jau geopolitinė padėtis - tarp Rytų ir Vakarų"
Reply
Reply
Lietuviškasis irgi dabartinis "Tikėjimas blogiausiu, prakeiksmai ir reikalavimai esamoms valdžioms, netrukdo veikti kūrybiškai (nebūtinai legaliai) ir pasiekti savus tikslus"
Reply
Reply
Reply
Reply
Šiaip jau, esame ganėtinai šizofreniška tauta (nenuostabu po tiek metų smegenų krušimo, įskaitant smetonmetį), arba, kitaip pažvelgus - neturime aiškaus išgryninto.
Reply
Leave a comment