Šiandien, gulėdama vidury miško, stebėjau kaip lėtai lėtai siūbuoja pušų viršūnės. Visos vienu ritmu pakrypsta skirtingom pusėm, akimirkai susiliečia su kaimynėm, o paskui traukiasi nuo jų ir susiliečia su kitos pusės kaimynėm. Sulėtėja, o tada, pagautos nematomo vėjo, vėl sujuda
(
Read more... )
Comments 4
pabandyk medituoti )
Reply
Reply
Labai labai labai reikia nebijoti ir daryti tai, ko norisi. Tokių momentų mažai. Verta.
Reply
Reply
Leave a comment