Pritariu autoriui. Parašyta visa tiesa, tiek privalumai, tiek trūkumai. Bendrai, manau picos nuostabios ir daug geresnės už didelių tinklų picerijose kepamas. Kaina taip pat nesikandžioja.
Dėl picų kaip ir viskas OK, išskyrus tai, kad paskutiniu metu ant iškeptos picos vis mažiau prieskonių užbartsoma... :( Kitas pastebėjimas autoriui: aktualizuokite žemėlapį - Jūsų nurodyta picerija Švitrigailos/Ševčenkos g. kampe jau senokai virto gėrimų krautuve. O kitos žemiau nurodytos Švitrigailos g. picerijos kažkaip nepastebėjau esant... (gal klystu, nors pro ten dažnai vaikštau) Trečias (paprasčiausiai istorinis) momentas - pavadinimas "Burdenkos" gamykla. Kažkaip "istorinio materializmo ir išvystyto socializmo" laikais tokios Vilniusje nebuvo. Tai buvo "spalio 60-mečio gamybinis susivienijimas" arba "a/d 555" (karinė gamykla, liaudyje vadinama "penkiukė"), prasidėjus Sąjūdžiui tai buvo jedinstvininkų lizdas, o Burdenka Oktiabris Osipovičius buvo šios gamyklos gen. direktorius.
Dėl prieskonių: pastebėjau, kad jei juos barsto mergaitė, tai kliūna dosniau. O kai ji kažkur sukinėjasi ir tai daro pats Andrius, tai užberia kažkaip skūpiau.
Patarimas: užsakinėjant picą griežtai reikalaukite, kad prieskonius ant jos barstytų to reikalo specialistė, o ne šefas
Taip, vaizdelis žemėlapyje kiek paseno - kampinė picerija, prekiavusi pašildytomis picomis iš šaldytuvo, neatlaikiusi konkurencijos užsilenkė, užtat ten dabar yra pigių gėrimų parduotuvė, kur galima įsigyti alaus prie Andriaus picos.
Už patikslinimą dėl gamyklos pavadinimo dėkui, labai vertingas istorinis ekskursas. Ypač jaunimui...
Dirbu ofise visiškai šalia. Kai atsidarė kaip autorius irgi žiūrėjau truputi kreivai. Bet kartą vedamas smalsumo užsukau paragaut. Buvau labai maloniai nustebintas. Skanu, kokybiški produktai, daug ingradIentų. Netrukus jau beveik visas mūsų (80 žmonių ) ofisas pietus pirkdavo iš ten. Reklama sklido iš lūpų į Lūpas, o pats drąsiai rekomendavau šia picą visiems
( ... )
Gerbiamas komentatoriau, mano straipsnis rašytas š.m. liepos 30 d. Dabar yra spalio 14 d.
Aš asmeniškai reguliariai perku ten picą ir jokio kokybės suprastėjimo šiai dienai nepastebėjau.
Beje, ne tik aš.
Štai vakar dienos - 2012-10-13 d. žymaus kulinarinio tinklaraščio Laukinės Žąsys apžvalga, parašyta garsaus mėgėjo skaniai pavalgyti ir didelio picų žinovo Andriaus Užkalnio:
Nesunku pastebėti, kad jo nuomonė dėl Andriaus picos gaminių kokybės irgi teigiama. O Užkalniui įtikti, Tamstos žiniai, tikrai nelengva. -----------------
Deja, turiu pagrindo manyti, kad šis neigiamas komentaras tėra nesąžiningos konkurencijos dalis.
Ir jį parašė joks ne "kaimyninio ofiso darbuotojas", bet panašaus pobūdžio picų kepyklėlė, užsiimanti picų pagal užsakymus pristatymu. Kuriai nepatiko, kad Andriaus pica pradėjo gabenti picas ir į namus, t.y. įsiveržė į jų rinką.
na, tiesa sakant, man irgi pasirode, kad kokybe suprastejo.. dar liepa-rugpjuti valgytos vulkano picos buvo WOW WOW WOW, bet spalio pradzioj tas 'wow' faktorius kazkur dingo. siandien uzsisakiau dar karta- ziuresiu, ar cia tik viena karta toks nesusipratimas buvo, ar tikrai teks apraudoti skaniausias picas Vilniuje..
Comments 21
Reply
Reply
Jis yra čia - Zeppelinus. CREDO
Arba galima rašyti į blogeris.z[eta]gmail.com
Reply
Kitas pastebėjimas autoriui: aktualizuokite žemėlapį - Jūsų nurodyta picerija Švitrigailos/Ševčenkos g. kampe jau senokai virto gėrimų krautuve. O kitos žemiau nurodytos Švitrigailos g. picerijos kažkaip nepastebėjau esant... (gal klystu, nors pro ten dažnai vaikštau)
Trečias (paprasčiausiai istorinis) momentas - pavadinimas "Burdenkos" gamykla. Kažkaip "istorinio materializmo ir išvystyto socializmo" laikais tokios Vilniusje nebuvo. Tai buvo "spalio 60-mečio gamybinis susivienijimas" arba "a/d 555" (karinė gamykla, liaudyje vadinama "penkiukė"), prasidėjus Sąjūdžiui tai buvo jedinstvininkų lizdas, o Burdenka Oktiabris Osipovičius buvo šios gamyklos gen. direktorius.
Reply
Patarimas: užsakinėjant picą griežtai reikalaukite, kad prieskonius ant jos barstytų to reikalo specialistė, o ne šefas
Taip, vaizdelis žemėlapyje kiek paseno - kampinė picerija, prekiavusi pašildytomis picomis iš šaldytuvo, neatlaikiusi konkurencijos užsilenkė, užtat ten dabar yra pigių gėrimų parduotuvė, kur galima įsigyti alaus prie Andriaus picos.
Už patikslinimą dėl gamyklos pavadinimo dėkui, labai vertingas istorinis ekskursas. Ypač jaunimui...
Reply
Reply
Aš asmeniškai reguliariai perku ten picą ir jokio kokybės suprastėjimo šiai dienai nepastebėjau.
Beje, ne tik aš.
Štai vakar dienos - 2012-10-13 d. žymaus kulinarinio tinklaraščio Laukinės Žąsys apžvalga, parašyta garsaus mėgėjo skaniai pavalgyti ir didelio picų žinovo Andriaus Užkalnio:
Andriaus Pica: pagaliau man patinka
Nesunku pastebėti, kad jo nuomonė dėl Andriaus picos gaminių kokybės irgi teigiama. O Užkalniui įtikti, Tamstos žiniai, tikrai nelengva.
-----------------
Deja, turiu pagrindo manyti, kad šis neigiamas komentaras tėra nesąžiningos konkurencijos dalis.
Ir jį parašė joks ne "kaimyninio ofiso darbuotojas", bet panašaus pobūdžio picų kepyklėlė, užsiimanti picų pagal užsakymus pristatymu. Kuriai nepatiko, kad Andriaus pica pradėjo gabenti picas ir į namus, t.y. įsiveržė į jų rinką.
Galiu pasakyti tik tiek: vyrai, būkite padorūs. Konkuruokite picų kokybe, kainomis, surenkite kokias PR akcijas ar aklas picų degustacijas- ( ... )
Reply
Reply
Leave a comment