Kelias dienas vis galvojau, kad be LJ negyvenu geriau. Be beprasmio rašymo irgi. Jaučiu tiesą klaviatūros baksnojime ar popieriaus tepliojime. Aš tik galvoju, kad padariau per ilgą pauzę, tiek internete, tiek laiškuose, ir matyt niekam to nebereikia. O ką pasakyt? Rašau tau laišką, nes pasiilgau ir man vėl reikia terapijos ( Read more... )

Kartais užsikerti kaip plokštelė ir vis parklumpi ant tų pačių minčių vėl ir vėl. Ką veikti? Su kuo veikti? Ir apskritai kaip gyventi? Ar jau atėjo metas pokyčiams? O gal negalima ir nereikia versti savęs daryti kažką. Kaip neišprotėti? O kas sakė, kad negalima išprotėti?
Šiom dienom vis galvoju apie santykius. Kaip kiekvieną kartą mane sukrečia ( Read more... )

Kažkada buvau koncerte. Ir jau gerokai jam įpusėjus vokalistas prisipažino, kad gyvena Vilniaus gatvėje (jis iš Rusijos). Pirma man patiko, kad jis tai padarė spontaniškai, ir lyg ant lapo surašytas koncerto scenarijus pakrypo kita linkme. Nors ir minutei. Truputį sumažino įtampą ir kažkokią jo to vakaro pozą. Lyg grupė ir publika priartėjo viena ( Read more... )

Kažkas!

Click to view

Spausdinimo mašinėlė laukia kada grįšiu namo ne naktį, ji laukia kada baigsis ataskaitos. Aš laukiu, kada pradėsiu jas rašyti. KĄĄĄĄ? DAR NEPRADĖJAI? Nežinau, man ruduo. Va ir treniruotės prasidėjo. Dar lietus neperlijo kantrybės, tai negi.

Click to view

Click to view

Turbūt savaitės daina, o klipas keistas ir tuo man patinka. 
Gavau dovanų spausdinimo mašinėlę, prieš du mėnesius. Tai matyt pradėsiu naudoti

Click to view

rytoj į Estiją.
Pasiilgau jūsų

Kai diena prasideda nykiai, naivu tikėtis, kad ji bus išgelbėta. Nusiramini ir prisiminęs pareigą eini. Išsirenki gražiausią rūbą, tyliai ir ilgai šukuojies plaukus, geriausi batai. Žinai, kad atrodysi puikiai. Tai geriausias būdas išsilaikyti, kai viduj nieko nelieka. Ir vėl eini. Kažkur dingsti, vis tiek gera žinoti, kad yra žmonių aplink. Taip ( Read more... )

Gal ir yra ką papasakoti, bet pagalvojau, kad turbūt skųsčiausi pusbrolio vizitu, treniruočių nebuvimu, kad dienos ėjo ir praėjo.
Užtat turiu šio vakaro dainą. Jokių sentimentų, tik labai laiku ir vietoj. Under pressure, žodžiu

Click to view

Atleiskit man. Visas šitas žiemos sugrįžimas dėl manęs. 
Aš nelaukiau pavasario, nežinojau kaip gyventi jo sulaukus. Tyliai slankiojau pakampėm ar greitai bėgdavau iš patalpos į patalpą, užsimerkus, nekvėpuodama. "Žiema, nepalik manęs" pašnibždom.
Vakar sėdėjau su drauge. Buvo sunku klausytis jos. Žiūrėjau pro langą ir pagaliau pas mane atėjo ( Read more... )