Pirmajame seniausio Vilniaus miesto žemėlapio (tiksliau - panoramos) plane regimos dvi vilniečių poros - kilmingieji ir nekilmingieji, yra viena žaviausių šio kūrinio detalių.

Kalbame apie 1581 m. Vilniaus vaizdą iš Georgo Brauno ir Franzo Hogenbergo atlaso Civitates orbis terrarum.

( Read more... )

1944 metų liepos pradžioje - 8 dieną sovietinė kariuomenė pasiekė Vilnių ir kartu su operaciją "Ostra Brama" jau kelias dienas vykdžiusia lenkų Armija Krajowa pradėjo miesto šturmą. Bendras faktografinis ir chronologinis šio įvykio vaizdas yra pristatytas internetinėje publikacijoje (Read more... )

Tapiniais šiuos darbus pavadinau dėl to, kad juos tapiau, nežinodamas, kada vyks jų pabaiga. Kaip banalu sakyti, tačiau buvo svarbus pats procesas - tiksliau - jausmų iškrova. Žinau, kad taip galima nusivažiuoti iki visiškai apnuogintų nervų. Arba atvirkščiai - tapinius paversti kuo tikriausiais tapetais, ornamentinėmis kompozicijomis. Va štai šito ( Read more... )

Indija Lietuvoje buvo žinoma ir gerbiama nuo amžių amžinųjų. Tai lėmė daugybe faktorių: bendra indoeuropietiškoji kilmė, kalbiniai sentimentai, pagonybės ir induizmo paralelės, galop - paprastas dėmesys ir žavėjimasis egzotika ( Read more... )

Dailininko Kosto Poškaus studija yra Ulonų gatvėje Alytuje ( Read more... )

Gajus yra stereotipas, kad renesansas, būdamas antipodišku gotikai, kovojo su šiuo ankstesniu stiliumi ir pasaulėžiūriniu reiškiniu kaip šventasis Jurgis su mistiniu drakonu. Nuo Erwino Panofskio tyrinėjimų (o gal ir anksčiau) jau lyg ir nekyla abejonių, kad nebuvo tik juoda-balta, jog renesansas yra daug kuo skolingas gotikai ir taip toliau, ir ( Read more... )

Gūdžiais pokario metais mano senelis su savo bičiuliu ir liejyklos bendradarbiu prie taurelės mėgdavo uždainuoti dainą, kurioje būta tokio priedainio:
Blynai, bulviniai blynai,
Bulviniai blynai karo metu!Kažkodėl visuomet prisimenu šiuos žodžius, praeidamas pro karo metais statytus statinius ar šiaip, kad ir matydamas bet kurio karo metu sukurtus ( Read more... )

Ryto Jurgelio studija yra jo paties namuose. O šie egzistuoja, berods, antrajame aukšte. Konkrečiai - reikėtų ieškoti geltonplyčio namo Naujininkuose, nuo centro kylant į viršų smėlėta gatve ( Read more... )

Atvažiavus į Vilnių traukiniu arba autobusu ir einant link Senamiesčio, vienas iš įprasčiausių maršrutų yra Sodų ir Gėlių gatvių magistralė. Nuo aukštumos leidžiantis žemyn, į menamą slėnį, lenkiantis su skubančiais arba atvirkščiai - kažko laukiančiais, žmonėmis, akys norom-nenorom fiksuoja ritmiškai besikeičiančias duris ( Read more... )

Jeigu manęs paklaustų - kas galėtų simbolizuoti (ne - ne simbolizuoti, o įkūnyti!) senojo, tikrojo, autentiškojo Vilniaus dvasią, neabejotinai įvardinčiau kelis dalykus: lenkų močiutes, tas, kurios vaikščioja į bažnyčią, susilenkusios kaip kriukeliai, galvas būtinai prisidengusios skarele, su kokiu nors nučiupinėtu ridikiuliu ir kietai sučiauptomis ( Read more... )