Na, pagaliau ir paskutinioji...mirsta mano sesija...vakare iskilmingai palaidosiu...na, bent jau prie televizoriaus, nes iki tol nelaboji per daug reikalavo sau dėmesio...pasirodo ir mirtis nevisada tokia baisi...

kiekvieną sekundę noriu savy kažką pakeisti, bet...tos sekundės per greitai bėga...

Kartais visai nežinai, ko nori iš gyvenimo: ar teupučio ramybės ar...Gera būtų taip niekuo neabejoti ir tiesiu taikiniu eiti kur akys ir širdis veda, bet... bet juk čia gyvenimas...Gyvenu...

Siandien netycia i rankas pakliuvo du neitiketinai mieli guminiai delfinukai...du...
Kartais sunku, labai sunku patiketi tuo, kas vyksta...bet vyksta...

O buna nuostabiu vakaru, kada netiki tuo, aks vyksta...kada kiekvienas, kiekvienas mazytis gyvenimo laselis tave dziugina ir pripildo...kada tiesiog gyveni...

Keista, kai vakaras buna siltesnis uz diena...bet nepriklausomai nuo to,lapai vistiek nebesiteikia testi savo ir taip trumpos egzistencijos...kazin ar zmogaus gyvenimo ruduo toks pat spalvotas kaip ju...?

Tik siandien supratau,kaip pasiilgau rudens.