Turėti nuomonę - toks guilty pleasure. Man patinka. Neturėti - irgi. Iš pradžių trascenduoti į "visi teisūs, visi klysta" būseną, o tada nusileisti prie "juoda-balta" tvoros ir apsimėtyti rožėm ir pomidorais su kuo nors iš kitos pusės. Kaip kuria koja iš lovos... :)
O galima as truputi ne i tema pasikabinesiu prie zodziu? :) kazkada vienas is triju prisiekinejo, kad vadovausis tais paciais 10-cia isakymu, tuomet man kilo klausimas ar atsistatydintu anas, jei netycia malkas supjautu sekmadienio saslykui, o jei dar ir i darbini skambuti atsilieptu.. Issikristalizavo tokia mintis, kad si kulturine mantra kartojama truputi aklai ir is tu desimties bent kokie trys kazkuria prasme atsauktini be kazkokios didesnes gresmes zmonijai :) Is kitos puses paskelbes, kad vadovausies septyniais nepajudinamais isakymais, busi kreivai nuziuretas..
Kad jau kabinėtis, tai kabinėtis. Kaip bedievis taip pat tris išbraukiau iš sąrašo. O likę, ar jau tokie absoliučiai „nepajudinami“? Įdomu, kaip būtų išgyvenusi iki šiol bendruomenė, kuri taip griežtai visų būtų laikiusis?
Ateina pas juos kito tikėjimo kaimynas. Iki dantų ginkluotas. Kad visus saviems dievams ruošiasi paaukoti net neslepia . Gintis, ar nepajudinai laikytis įstatymo „nežudyk“?
Su svetimais vyrais ir moterimis -- gimę tai savo kitos pusės neturim. Tai kaip gi reikia nueiti kelią iki kitos kartos gimimo, jei jau nepajudinamai tais įstatymais vadovautis.
Va iš čia ir abejonės dėl išgyvenimo. Bet... mes nuvažiavom į lankas. Atsiprašau, gaspadoriau.
Kol yra supratimas, kas gerai nėra, kol sprendimus pavyksta priimti laiku, kol priimti sprendimai toli į pievas nenuvažiuoja, sakyčiau, kad problemos nėra. Bent jau didelės.
Nostalgija jaunatviško idealizmo laikams suprantama. Tačiau praradę idealizmą, gauname gyvenimiškos patirties. Gebėjimą atskirti pustonius ir supratimą, kad geras kelias yra ne vienas. Taip buvo iki mūsų, taip bus, kai mūsų nebebus.
Pažįstamas kelias iš nu-kodėl-visi-nesupranta-tokių-paprastų-dalykų į nu-kodėl-aš-nesuprantu-tokių-paprastų-dalykų... Dabar dažnai pasakau (ir sau, ir garsiai): "Esu ne toks jaunas, kad viską žinočiau"
Biskiuką užkliuvo už akių žodžiai... Turiu omeny - visada maniau, kad žinoti ir suprasti yra pakankamai skirtingi dalykai... Velnias, galva įsijungė, teks mąstyti. :S
Matai, nesuprasdamas gali nesužinot, ar tai, ką žinai, tikrai yra tiesa, tai kaip ir atvirkščiai. ;) Susiviję ir susinarplioję, ale vistiek netapatūs reikalai... e... man taip atrodo.
Comments 43
Kaip kuria koja iš lovos... :)
Reply
kazkada vienas is triju prisiekinejo, kad vadovausis tais paciais 10-cia isakymu, tuomet man kilo klausimas ar atsistatydintu anas, jei netycia malkas supjautu sekmadienio saslykui, o jei dar ir i darbini skambuti atsilieptu.. Issikristalizavo tokia mintis, kad si kulturine mantra kartojama truputi aklai ir is tu desimties bent kokie trys kazkuria prasme atsauktini be kazkokios didesnes gresmes zmonijai :)
Is kitos puses paskelbes, kad vadovausies septyniais nepajudinamais isakymais, busi kreivai nuziuretas..
Reply
Reply
Reply
Ateina pas juos kito tikėjimo kaimynas. Iki dantų ginkluotas. Kad visus saviems dievams ruošiasi paaukoti net neslepia . Gintis, ar nepajudinai laikytis įstatymo „nežudyk“?
Su svetimais vyrais ir moterimis -- gimę tai savo kitos pusės neturim. Tai kaip gi reikia nueiti kelią iki kitos kartos gimimo, jei jau nepajudinamai tais įstatymais vadovautis.
Va iš čia ir abejonės dėl išgyvenimo. Bet... mes nuvažiavom į lankas. Atsiprašau, gaspadoriau.
Reply
Nostalgija jaunatviško idealizmo laikams suprantama. Tačiau praradę idealizmą, gauname gyvenimiškos patirties. Gebėjimą atskirti pustonius ir supratimą, kad geras kelias yra ne vienas. Taip buvo iki mūsų, taip bus, kai mūsų nebebus.
Reply
Reply
Dabar dažnai pasakau (ir sau, ir garsiai): "Esu ne toks jaunas, kad viską žinočiau"
Reply
Velnias, galva įsijungė, teks mąstyti. :S
Reply
Nors su bonka suprasi geriau ;)
Reply
Reply
(The comment has been removed)
Reply
(The comment has been removed)
Reply
Leave a comment