Na ką, principus parodžiau, iš darbo išėjau. Kolėgos su dovanomis išlydėjo. Savimeilę paglostė. O gyvent dabar iš ko..?
Žodžiu, will work for food.

Šiandien važiuodamas mačiau sceną kuri pasirodė keista, ne todėl, kad joje buvo kažkas blogo, o todėl, kad tokių dalykų matyti beveik netenka ( Read more... )

Ech tas prarastos laisvės prieskonis... ir muzika kuri tą prieskonį primena... jausmas grįžta tik pati būsena deja deja... Belieka tikėtis, kad ateinant senatvei išeinant protui viskas vėl sugrįš :)

Kai kurie žmonės kopia aukštyn, kad pasiektų viršūnę, o kai kurie tam, kad nutoltų nuo apačios...

Atyradimas visiškai subjektyvus bet vienok. Ilgą laiką ieškojus gyvenimo prasmės, paskui atradus kad ją reikia ne rast, o sukurt, galų gale, artėjant kristauys amžiuyi atėjo nušvytimas: juokas, štai kas yra gyvenimo prasmė. Visata juokiasi iš mūsų tačiau mes galime juoktis kartu ir tuomet viskas stoja į savo vietas. Blogiausia, ką mes galime ( Read more... )

Šiandien pirmą kartą gyvenime su savo tėvu pabendravau emeilais. Keista, bet tie keli virtualūs žodžiai leido jį pamatyti kaip žmogų, o ne kaip kažkokią unikalią būtybę vadinama Tėvu...
Virtuali realybė. pasirodo, gali kai kuriems dalykams pridėti "realumo".

Taigis, iš lėktuvo į ofisą, ne pats maloniausias fazinis virsmas. Bet priprasiu. O šiaip depresyvu čia viskas, banke į veidus kasininkiu pasižiūrėt užteko. Gyvenimo džiaugsmą tautiečiai kažkur pardavė...

Štai ir išaušo katino paskutinioji! :)
Gero man skrydžio, jei nukris lėktuvas neminėkit bloguoju :)

Eidamas į darbą ir žiūrėdamas į žemę pagalvojau, o iš kur gi žinot, kad mes metam šešėlį, o ne šešėlis meta mus. Ir apskritai, kaip galima mesti šešėli? Jis gi ne kokia mergina...

Merginos, jei sportuojate ir jei einate į treniruoklių salę, tai turėkite sąžinės, nedarytite to apsirengusios tenisininkės sijonėliu...