-
Jono Noreikos atminimo įamžinimas
Taip vadinamai „desovietizacijos komisijai“ nagrinėjančiai viešu objektų atitikimą drausti totalitarinių režimų propagandą 2024 gruodžio 11 dieną išnagrinėjus du objektus kuriuose įamžintas Jono Noreikos atminimas abu pripažinti, kaip pažeidžiantys įstatymą.
Atminimo lentą Šiauliuose ant pastato Vilniaus gatvėje 263 rekomenduota nuimti. O J. ( Read more... ) -
Chaimas pasakoja apie S. Pancerną
Chaimas Bargmanas žinomas visuomenininkas, gidas daugiau vertinamas dėl žinių apie žydų istoriją ir folklorą. Bet jis gali nemažai papasakoti ir apie Lietuvos partizanus ir antisovietinį pogrindį. Apie lietuvių ir žydų ryšius ir įvairias detales apie jų sugyvenimą.
Todėl kilo noras pamėginti įrašyti kažkiek Chaimo pasakojimų.
Šio pasakojimo ( Read more... ) -
kaip siekti sąjungos pripažinimo
Socialiniuose burbuluose pasirodė informacija kad maistą į namus pristatanti kompanija „Barbora“ atsakydama į Kurjerių asociacijos aktyvistų pastangas Barboroje organizuoti dirbančiuosius sukūrė geltoną profsąjungą. Tai naujai sąjungai vadovauja žmogus padedantis kompanijai atrinkti personalą ir sąjunga savo veiklai iš kompanijos gauna finansinę ( Read more... ) -
Jonas Noreika apskrities viršininko kronika (pabaiga)
Šioje Jono Noreikos "dienoraštyje" sudarytame iš jo rašytų ar tvasrkytų dokumentų apimamas laikotarpis pi Žagarės geto išžudimo iki žudynių Ilgosios Lovos miške, po kurių Šiaulių apskrityje neliko legaliai gyvenančių žydų. Šis dienoraštis atspindi J. Noreikos indėlį į Lietuvos žmonių, žydų ir nežydų persiekiojimą tuo kruvinu laikotarpiu, kai J. ( Read more... ) -
Jonas Noreika apskrities viršininko kronika (tęsinys)
Tęsiu savotišką J. Noreikos dienoraštį susidedanti iš jo pasirašytų ar skaitytų dokumentų bei įvykių apie kuriuos jis dėl savo pareigų neabejotinai turėjo žinoti. Pradžia Ši dalis apima laikotarpį kai Šiaulių apskrityje gyvenę žydai galiausiai buvo sutelkti ir išžudyti Žagarėje.
( Read more... ) -
Jonas Noreika apskrities viršininko kronika (pradžia)
Jonas Noreika savo veikla žmogiškumui nusižengė ne vien dirbdamas Šiaulių apskrities viršininku. Bet tas etapas ypač gerai dokumentuotas. Šioje publikacijoje pamėginsiu pateikti dokumentus atspindinčius jo darbą diena po dienos. Čia pirmosios 20 dienų
1941 m. rugpjūčio 5 diena vadovaudamiesi vidaus reikalų ministro raštais Nr. 175 ir Nr.178 Ignas ( Read more... ) -
„Vatnikai“ kaip nesusikalbėjimo problema
Kažkada vienas mano pažįstamas negražiai pajuokavo apie gyvenimą be tualetinio popieriaus ir aš supykau. Žmogus išaugo skurdžioje šalyje, Kalifornijoje (JAV) kur nėra vandens, o laikraščiai didelį pinigą kainavo… Vien žo anam sovietinio skurdo suprasti, ar prisiminti tiesiog neduota. Ai dabar dauguma tokių, užaugusių po 1991 metų ir anie nežino, ( Read more... ) -
Architektas nesimokė istorijos ar bando neigti Holokaustą?
Perskaičiau Vytenio Rudoko rašinį apie lentą J. Noreikai ant buvusios apskrities viršininko įstaigos. Architektas turėtų būti gerai išsilavinęs ir suprantantis akcentų reikšmę žmogus. Perslkkaitęs jo rašinį nusivyliau. Jis arba nesimokė istorijos arba bando neigti Holokaustą.
Kalbant apie tą lentą - nesusipratimu ir diversiją prieš atmintį reikia ( Read more... ) -
Holokaustas Ukmergėje
Ukmergė... Turbūt vienintelė vieta Lietuvoje, kur niekšai ir sadistai žudyti žydus 1941.07.11 bandė pagal Lietuvos "statutus", korė, paskui pastebėjo, kad ilgai užtrunka. Pabandė pagreitinti, susidūrė su neiošsprendžiama problema - per greitai išinti iš kilpos žmonės buvo dar gyvi... Tai ėmė šaudyti kaip ir jų kolegos baltaraiščiai kitose Lietuvos ( Read more... ) -
Holokaustas ir poezija Biržuose
Nacių leisti lietuviški laikraščiai įdomus istorinis šaltinis, juose aktyviai reiškėsi pronaciškai nusiteikę lietuviai tiek tie kurie iki karo pabaigos išlaikė ištikimybę Hitleriui tiek tie kurie vėliau nuo jo nutolo. Yra ir tokių, kuriuos lietuviška istorinė tradicija vadina antinaciniais rezistentais.
Šį kartą pavartykime „Naująsias Biržų žinias ( Read more... )